Vasaros stovykla vaikui ar kelionė į užsienį šeimai?
Dar viena kita savaitė ir tėvus ištiks didelis galvos skausmas – kur ir kam palikti savo mokyklinio amžiaus vaikus? O šis galvos skausmas iš tiesų bus didelis, nes bent kurį laiką gelbėdavusios vasaros stovyklos, vienam vaikui šiemet kai kur gali kainuoti kone tiek, kiek užtektų apmokėti keturių asmenų šeimos kelionės lėktuvu bilietus į Nicą. O jei šeimoje auga ne vienas, bet du arba net trys vaikai… Nesunku paskaičiuoti, kad savaitės stovykla šeimai atsieitų kosminę pinigų sumą.
Praėjusiais metais vienas Seimo narys buvo užsimojęs visiems 7-16 metų vaikams suteikti galimybę savaitę nemokamai pabūti vasaros stovykloje. Įsigaliojus siūlomoms įstatymo pataisoms, visi 7–16 amžiaus vaikai, nepaisant jų socialinės padėties, mokslo rezultatų ar kitų faktorių, galėtų kartą per metus dalyvauti edukacinėse vasaros stovyklose[1]. Tačiau šis pasiūlymas greitai nugrimzdo užmarštin, nesulaukęs jokio atgarsio. O ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pasidomėjus, ar nesvarstoma tokio pasiūlymo įteisinti, į klausimą neatsakė. Na, tikriausiai kaip ir suprantama turėtų būti žinant Vyriausybės išlikimo klausimą ir visai nesvarbu, kad pasikeitus ministrui, keliems iš jų ar net visai Vyriausybei, gyvenimas vis tiek tęsis: vasara ateis, mokslo metai baigsis, o tėvai ir toliau svarstys, kur saugiai palikti vaikus.
Sostinė stovykloms skyrė beveik dvigubai daugiau pinigų
Vilniaus miesto savivaldybė su naujuoju konservatorių meru priešaky jau pasigyrė esą esanti labai dosni bei rūpestinga ir vaikų vasaros užimtumui vietoje numatytų 500 tūkst. eurų, skyrė 931 369 eurus, nes tiek sudarė visa neformalaus vaikų švietimo teikėjų programų įgyvendinimui prašoma suma.
Planuojama, kad 221 stovykloje bus užimti 15 947 vaikai, iš jų – 2 727 iš jautrios socialinės situacijos, 1 187 – dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, 969 – ukrainiečių vaikai.
Taip pat pranešama, kad programų teikėjams numatytas įpareigojimas užtikrinti, kad vienos dienos Savivaldybės finansuojamos stovyklos kaina tėvams nebūtų didesnė kaip 40 eurų, prioritetas teikiamas toms programoms, kurių kaina tėvams yra mažesnė[2].
Na, bet ir kaip beskaičiuotume, suma už penkias darbo dienas vis tiek susidaro nemaža – apie 200 eurų.
Stovyklos šiais metais vidutiniškai brango apie 10-15 proc.
Patys stovyklų organizatoriai taip pat neslepia, kad šią vasarą dėl jų pinigines tėvams teks pakratyti labiau nei pernai.
Agentūros „ZIGZAG“ pardavimų vadovė Lina Juzakėnienė pastebi, jog jau daug metų Lietuvoje populiariausių stovyklų sąrašo viršūnėse yra įsitvirtinusios karinės, patriotinės ir išgyvenimo gamtoje stovyklos. Tokias stovyklas renkasi daugiausiai stovyklautojai nuo 10 iki 15 metų.
Praėjusiais metais stovyklų kainos kilo net penktadaliu. Kokia situacija yra šiemet ir nuo ko priklauso stovyklų kainos?
„Šiais metais tokio stipraus kainų šuolio jau nebematome. Kainos šiek tiek kilo, bet ne tiek smarkiai. Galėčiau pasakyti, kad nuo 10 iki 15 procentų vidutiniškai kilo, bet yra tokių stovyklų, kurios labai simboliškai kėlė kainą. Na tarkim, jei pernai kainavo 280, tai šiemet 290 eurų – tai nežymus pabrangimas. O kai kurios stovyklėlės, deja, pabrango apie 20 procentų. Taip kaip pernai“, – teigia agentūros „ZIGZAG“ pardavimų vadovė.
Kalbėdama apie kainas, L. Juzakėnienė teigė, kad, jei stovykla dieninė – tai kaina gali svyruoti nuo 150 iki 300 eurų, o su nakvyne kainos yra maždaug nuo 170 iki kokių 500 už savaitę[3].
Kauniečiai piktinasi registracijos į stovyklas sistema
Tuo metu kauniečiai verda pykčiu, nes net nespėjus savivaldybei paskelbti apie nemokamas ir savivaldybės finansuojamas vasaros stovyklas, jų akimirksniu nebeliko. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė jokios problemos čia nemato ir aiškina, kad kasmet stovyklos sulaukia rekordinio tėvų dėmesio.
„Pusę 9 ryto sistemoje fiksuota gerokai virš tūkstančio registracijos pradžios laukiančių tėvelių. Per pirmas dvi minutes atliktos 932 registracijos, 9.15 val. – virš 4 500 registracijų. Šie skaičiai rodo tiek vasariškų nuotykių paklausą, tiek tai – kad sistema susidorojo su dideliais registracijos srautais“, – kalbėjo ji.
Atostogos vaikams yra būtinos norint neprarasti įgytų žinių
Manantiems, kad galima apsieiti ir be stovyklų, specialistai atkerta: tai yra būdas prasmingai leisti laiką – ne tik pailsėti po mokslo metų, bet ir įgyti naujų kompetencijų.
„AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė aiškina, kad egzistuoja toks žinių praradimo vasarą fenomenas. Tai toks reiškinys, apie kurį jau kalba mokslininkai – vasaros metu mokiniai pamiršta dalį žinių, išmoktų per mokslo metus.
„Tai buvo pastebėta dar XX amžiaus pradžioje. Nuo 1978 metų buvo atliktos 39 išsamios studijos, kurios parodė, kad per vasaros atostogas prarandami tiek tiksliųjų, tiek humanitarinių mokslų įgūdžiai, kuriems atgauti mokslo metų pradžioje prireikia net 6 savaičių.
Kitas tyrimas rodo, kad vasaros mėnesiais žinių įsisavinimas sulėtėja. Pavyzdžiui, matematikos ir skaitymo gebėjimai. Po trečios klasės mokiniai praranda beveik penktadalį skaitymo ir matematikos žinių, o vyresnių klasių moksleiviai jų netenka net iki 50 procentų. Įdomu ir tai, kad uoliausi mokiniai per vasarą iššvaisto daugiausiai žinių“, – aiškina vaikų ugdymu užsiimanti specialistė[4].
