<h2>Vaiko priežiūra tampa lankstesnė – siekiama į ją lygiaverčiai įtraukti abu tėvus</h2>
<p>Iki šiol mūsų visuomenėje buvo įsigalėjusi nuostata, kad pagrindinė vaiko priežiūros našta turi tekti moteriai, o vyras dažniausiai yra šeimos išlaikytojas. Keičiantis mąstysenai, o ir darbo rinkai diktuojant tam tikras taisykles, susijusias su moterų karjera ir darbo užmokesčiu, 2019 m. birželio 20 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, pagal kurią turi būti užtikrinta abiejų lyčių lygybė: turi būti užtikrinamos lygios galimybės gaunamam darbo užmokesčiui, darbo santykiai bei požiūris negali būti formuojami atsižvelgiant į individo lytį; turi būti suteiktos galimybės derinti profesinį gyvenimą su šeimyniniu.</p>
<p>Atsižvelgiant į ilgus metus trukusią situaciją dėl moterų padėties šeimos kūrimo klausimu ir tai, kad dažniausiai joms vienoms šeimoje tekdavo visi vaiko priežiūros klausimai, naujojoje direktyvoje nurodoma, kad neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos yra prailginamos nuo vieno iki dviejų mėnesių[1]:</p>
<blockquote>Užtikrinant, kad kiekvienas iš tėvų atskirai galėtų gauti bent dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogas ir kad jų nebūtų galima perduoti jų kitam iš tėvų, siekiama paskatinti tėvus vyrus naudotis savo teise į tokias atostogas. </blockquote>
<p>Tai suponuoja, jog dažnu atveju tėvams labiau „apsimokės“ šių atostogų nepraleisti – neišėjus neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų, sutrumpės likusių vaiko priežiūros atostogų trukmė. </p>
<p>Pavyzdžiui, Švedijoje vaiko priežiūros atostogų trukmė yra 16 mėnesių, kuriuos abu tėvai dalijasi tarpusavyje, bet iš jų 2 mėnesiai turi būti skiriami tik tėčiams[2]. Taigi, tėčiai jau gana seniai turi galimybę įsitraukti į vaiko auginimą ir rūpesčius, užmegzti gilesnį ryšį su vaiku.</p>
<p>Skandinavijos šalyse toks šeimos modelis jau nėra naujiena, todėl tėčiai noriai įsitraukia į vaiko auginimą ir be papildomų skatinamųjų priemonių, nes suvokia naudą tarpusavio ryšio kūrimui.</p>
<h2>Kaip šios direktyvos pritaikymas gali atrodyti praktikoje?</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/children_and_parents.jpg" alt="Vaiko priežiūros atostogų pakeitimai" /></p>
<p>Sveikatos apsaugos ministerija pateikia dvi versijos, kaip pasikeistų vaiko priežiūros atostogos pritaikant šią naują direktyvą.</p>
<p><strong>1 versija</strong></p>
<p>Vaiko priežiūros atostogų trukmė – 24 mėnesiai, iš kurių 4 mėnesiai būtų paskirstomi ir mamai, ir tėčiui po du mėnesius. Šiuo atveju nei vienas negalėtų savo turimų atostogų perleisti kitam. Tačiau taipogi pabrėžiama, kad atostogos nėra priverstinės – tėtis gali atsisakyti 2 mėnesių trukmės atostogų, bet tokiu atveju išmoka nebūtų mokama ir bendra vaiko priežiūros atostogų trukmė sutrumpėtų iki 22 mėnesių.</p>
<p>Einant būtinųjų dviejų mėnesių atostogų tiek mamai, tiek tėčiui, priklausytų 78 proc. atlyginimo neatskaičius mokesčių išmoka. Toliau išmokos skiriamos tokiu principu[3]:</p>
<ul>
<li aria-level="1">iki vaikui sueis 12 mėnesių – 45 proc. „popierinio“ atlyginimo;</li>
<li aria-level="1">iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 25 proc.</li>
</ul>
<p><strong>2 versija</strong></p>
<p>Antroji koncepcija skiriasi atostogų trukme ir išmokų dydžiu. Pagrindinis aspektas – trumpesnės atostogos siektų iki 18 mėnesių, o išmokos dydis išliktų toks pat – 78 proc. nuo „popierinio“ atlyginimo (neatskaičius mokesčių) einant būtinųjų dviejų mėnesių atostogų, o vėliau būtų skaičiuojama taip:</p>
<ul>
<li aria-level="1">iki vaikui sueis 18 mėnesių – mokama 60 proc. nuo darbo užmokesčio prieš mokesčius.</li>
</ul>
<p>Pagal šiuos modelius tėvai galės rinktis, kokia alternatyva iš siūlomų jiems yra patraukliausia ir labiausiai atitinkanti gyvenimo būdą bei finansines galimybes.</p>
<p>Bet kokiu atveju tikimybė, kad į vaiko priežiūrą bus įtraukti abu tėvai ir moterims bus suteikta daugiau galimybių „išsilaikyti“ profesinėje srityje, bus didesnė nei iki šiol,</p>
<h2>Šiuo metu tėvai gali pasirinkti, kokios trukmės vaiko auginimo atostogų jie eis</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/family_and_responsibilities.jpg" alt="Vaiko priežiūra Lietuvoje" /></p>
<p>Šiuo metu Lietuvoje vis dar galioja tokie vaiko priežiūros atostogų nuostatai, pagal kuriuos gana sudėtinga įgyvendinti Skandinavijos šalyse paplitusį „dviejų maitintojų“ modelį. Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos (apmokamos) gali būti suteikiamos iki vaikui sueis metai ar dveji. Jei pasirenkamos trejų metų atostogos, paskutiniai metai yra neapmokami. Tiesa, nepamirškime, jog Lietuvos gyventojai gali džiaugtis išties ilgomis vaiko priežiūros atostogomis. Pavyzdžiui, net ir kaimynėje Latvijoje tokios atostogos yra trumpesnės.</p>
<p>Pagal dabar galiojančią tvarką pasirenkant atostogas iki vaikui sueis metai, priklauso išmoka, lygi 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio, o nusprendus atostogas tęsti, iki kol vaikui sueis dveji – išmokos dydis pirmaisiais metais yra 54,31 proc., o antraisiais sumažėja iki 31,03 proc.[4]</p>
<p>Svarbu paminėti, jog pasirinkus dviejų metų atostogas prižiūrėti vaikui, antraisiais metais išlieka galimybė dirbti taip nesumažinant „Sodros“ mokamos išmokos[5].</p>
<blockquote>Jei apsisprendžiama gauti išmoką iki vaikui sukaks dveji metai, antraisiais metais išmoką gaunantis tėtis ar mama turi galimybę dirbti (nutraukti vaiko priežiūros atostogas) ir gauti pajamų, tačiau dėl to „Sodros“ mokama išmoka nebus mažinama.</blockquote>
<p>Taigi, šiuo metu apmokamų vaiko auginimo atostogų gali išeiti vienas iš tėvų arba globėjų, taipogi vienas iš vaiko senelių. Tėvo vaidmuo pasirinktinis – vaiko tėvas turi galimybę pasirinkti apmokamas 30 dienų atostogų, kurios gali būti panaudotos iki vaikui sueis vieneri.</p>
<p>Esant iki šiol buvusioms vaiko priežiūros sąlygoms moteriai sugrįžti į darbo rinką yra ganėtinai sunku: silpsta darbiniai įgūdžiai, susiaurėja interesų ratas, o pagrindinė šeimos išlaikymo našta tenka vyrui.</p>
<p>Pasikeitus sąlygoms ir esant galimybei rinktis vieną iš dviejų direktyvoje pateiktų alternatyvų, sudaromos palankesnės sąlygos į vaiko auginimą įsitraukti abiem tėvams taip sumažinant atotrūkį tarp abiejų lyčių.</p>
<p>Tiesa, svarbu paminėti ir tai, kad įvedant tokį modelį turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad dažnu atveju šalyje vis dar vyrauja finansinė nelygybė tarp vyrų ir moterų, tad šeimoms kartais labiau naudingas finansinis modelis kai vyras dirba, o moteris yra vaiko priežiūros atostogose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog mūsų šalis dar nėra pilnai pasirengusi „dviejų maitintojų“ modeliui priešingai nei Skandinavijos šalys. Tad tai, kas gali būti pritaikoma, pavyzdžiui, Švedijoje, nebūtinai gali būti pritaikoma Lietuvoje, kol nėra tinkamai atlikti visi namų darbai.</p>
