Sutkus: vabzdžių sektorius siekia privalomų normų dėl silpnos paklausos
Vabzdžių baltymai ilgą laiką buvo pristatomi kaip ateities maistas, tačiau šiandien diskusija krypsta visai kita linkme – link privalomo jų naudojimo. Buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pareiškė, kad tai rodo ne proveržį, o rinkos nesėkmę.
Jo teigimu, Tarptautinė vabzdžių platforma maistui ir pašarams paragino Europos Sąjungą nustatyti privalomas vabzdžių baltymų įmaišymo normas akvakultūros pašaruose. Siūloma, kad jų dalis didėtų etapais – nuo 3 proc. 2027 metais iki net 50 proc. 2050-aisiais[1].
„Kitaip tariant, kai žmonės neperka, kai rinka nesuveikia, belieka paskutinė pseudoverslo priebėga – valdininko direktyva.“ – nurodė V. Sutkus.
Pasak V. Sutkaus, toks siūlymas rodo, kad sektorius nebesiremia natūralia paklausa ir ieško politinių sprendimų savo plėtrai užtikrinti.
Kanados ir Europos pavyzdžiai kaip sektoriaus silpnumo įrodymas
V. Sutkus taip pat atkreipė dėmesį ir į konkrečius pavyzdžius, kurie, jo vertinimu, atskleidžia vabzdžių pramonės silpnąsias vietas. Vienas jų – Kanados bendrovė „Aspire Food Group“, kuri su valstybės parama statė svirplių auginimo objektą Ontarijo provincijoje.
2021 metų pavasarį bendrovė gavo 8,5 mln. Kanados dolerių finansavimą, tačiau 2025 metų pradžioje negrąžinta skola Kanados žemės ūkio ministerijai dar sudarė 7,5 mln. dolerių, o pati įmonė buvo atsidūrusi sudėtingoje finansinėje situacijoje.
Kanados žiniasklaidoje šis atvejis buvo siejamas su vadinamuoju „yuck factor“ – vartotojų atmetimo reakcija į vabzdžių produktus.
„Didžiausia kliūtis yra ne technologija, ne rinkodara, o pats žmogaus atmetimo jausmas“, – nurodė V. Sutkus.
Panašių iššūkių patiria ir Europos bendrovės. Prancūzijos „Ÿnsect“, ilgą laiką laikyta viena pažangiausių šio sektoriaus įmonių, 2024 metų pabaigoje kreipėsi į teismą dėl apsaugos nuo kreditorių.
Kritikos sulaukė investicijų modelis bei politinis spaudimas
V. Sutkus taip pat remiasi investicijų duomenimis, rodančiais, kad vabzdžių pramonė buvo stipriai finansuojama, tačiau ne visada sėkmingai. Iki 2024 metų į šį sektorių investuota beveik 2 mlrd. JAV dolerių, tačiau apie 36 proc. šių lėšų teko bendrovėms, kurios vėliau užsidarė arba pateko į restruktūrizavimą.
Be to, didžioji dalis investicijų buvo sutelkta keliuose dideliuose projektuose, o tai padidino viso sektoriaus riziką.
Apibendrindamas savo poziciją, V. Sutkus pabrėžia skirtumą tarp rinkos logikos ir politinio spaudimo.
„Tikras verslas ieško kliento. Netikras verslas ieško biurokrato.“ – rašė jis.
Jo teigimu, dabartinės iniciatyvos dėl privalomų normų rodo, kad vabzdžių pramonė susiduria su esminiu iššūkiu – vartotojų pasirinkimu, kurio nepavyksta pakeisti nei investicijomis, nei reguliavimu.
Investicijos neatsipirko kaip tikėtasi
V. Sutkaus pasidalintame dokumente nurodoma, kad vabzdžių auginimas ilgą laiką buvo laikomas perspektyviu sprendimu augančiam pasaulio baltymų poreikiui ir tvaresnei maisto sistemai užtikrinti. Idėja paprasta – vabzdžiai gali perdirbti mažos vertės atliekas į aukštos vertės baltymus, taip mažinant priklausomybę nuo sojos ar žuvų miltų.
Nurodoma, kad ši vizija pritraukė investuotojus, o 2015–2020 metais sektorius sparčiai augo. Tuo metu skambėjo itin optimistinės prognozės, kad iki 2030 metų rinka gali pasiekti šimtus tūkstančių ar net milijonus tonų produkcijos.
Tačiau realybė pasirodė sudėtingesnė. Iki 2024 metų į sektorių investuota apie 2 mlrd. dolerių, tačiau didžioji dalis lėšų atiteko kelioms didelėms įmonėms, kurios vėliau susidūrė su rimtais sunkumais. Kai kurios bankrutavo, kitos sustabdė veiklą ar pradėjo restruktūrizaciją.
Tai atskleidė, kad kapitalas ne visada buvo naudojamas efektyviai, o verslo modeliai nepasiekė tikėto pelningumo. Dauguma įmonių vis dar dirba nuostolingai, o reali investicijų grąža išlieka abejotina.
Rinkos aktyvumas jau keletą metų smunka
Taip pat atskleidžiama, kad investicijų augimas taip pat pradėjo lėtėti. Nors iki 2022 metų finansavimas augo, vėliau jis tapo nepastovus ir mažėjo. Sandorių skaičius, kuris geriau atspindi rinkos aktyvumą, po 2021 metų nuosekliai krenta. Investuotojai tampa atsargesni ir laukia įrodymų, kad didelio masto projektai gali būti pelningi. Ši tendencija susijusi tiek su pačios industrijos iššūkiais, tiek su bendru startuolių finansavimo sumažėjimu pasaulyje.
Naujesni vertinimai rodo gerokai kuklesnę sektoriaus ateitį nei anksčiau prognozuota. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų gamybos pajėgumai gali siekti apie 221 tūkst. tonų – gerokai mažiau nei ankstesnės prognozės. Nors potencialas išlieka, sektoriaus augimas bus lėtesnis ir labiau neapibrėžtas. Tai rodo, kad vabzdžių auginimo industrija dar tik ieško tvaraus ir ekonomiškai pagrįsto kelio į brandą.
