V. Zelenskis siūlo tiesiogines derybas Stambule
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitikti akis į akį ketvirtadienį Stambule, siekiant aptarti taikos galimybes. Šis pasiūlymas paskelbtas po savaitgalį vykusio diplomatinio sujudimo, kai Vakarų lyderiai spaudė Kremlių dėl 30 dienų paliaubų. Rusija šį reikalavimą atmetė, tačiau pasiūlė rengti derybas su Ukraina Turkijoje[1].
„Laukiame visiškų ir tvarių paliaubų nuo rytojaus, kad atsirastų būtinas pagrindas diplomatijai“, pareiškė V. Zelenskis. „Nėra prasmės tęsti žudynes. Aš lauksiu V. Putino Turkijoje ketvirtadienį. Asmeniškai. Tikiuosi, kad šį kartą rusai neieškos pasiteisinimų.“
V. Zelenskio pasiūlymas pasirodė netrukus po JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimo Ukrainai sutikti su derybomis nedelsiant. „Ukraina TURĖTŲ SUTIKTI SU SUSITIKIMU, DABAR!!!“ rašė savo platformoje „Truth Social“. Jis teigė, kad net jei susitarimo pasiekti nepavyks, „bent jau bus aišku, kur viskas stovi“.
Europa reikalauja paliaubų, Rusija siūlo derybas be sąlygų
Europos lyderiai, iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos, savaitgalį lankėsi Kyjive, kur kartu su V. Zelenskiu telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir paskui surengė bendrą spaudos konferenciją. Jie kolektyviai paragino V. Putiną sutikti su 30 dienų paliaubomis.
Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris pareiškė: „Jei V. Putinas atmes pasiūlymą, bendradarbiaudami su prezidentu D. Trumpu ir visais partneriais padidinsime sankcijas ir karinės pagalbos apimtis Ukrainai.“
V. Putinas atsakė į ultimatumą neįprastu laiku, 2 val. nakties Kremliaus salėje, kur pareiškė, kad Ukraina anksčiau esą pažeidė paliaubas, tačiau vis tiek siūlo susitikimą ketvirtadienį Stambule. „Esame pasirengę rimtoms deryboms su Ukraina ir norime spręsti konflikto priežastis“, sakė jis. Delegacijos sudėties neatskleidė[2].
Tuo metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad derybos be paliaubų nėra priimtinos: „Tik tada, kai nutils ginklai, galima pradėti tikras diskusijas.“ Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „X“ pabrėžė: „Negali būti derybų, kol kalba ginklai ir bombarduojami civiliai.“
Padėtis išlieka įtempta, bet diplomatinis sujudimas intensyvėja
Nepaisant viešų pareiškimų, kol kas neaišku, kiek realiai pasikeitė konflikto šalių pozicijos. Ukraina ir Europos sąjungininkai siekia visiškų paliaubų, po kurių galėtų prasidėti išsamios derybos dėl saugumo užtikrinimo, įskaitant Europos pajėgų dislokavimą Ukrainoje. Tuo metu Rusija nori tęsti kovas, kad sustiprintų spaudimą Kyjivui sutikti su Maskvos reikalavimais, įskaitant teritorinius klausimus ir saugumo garantijas.
Kremlius aiškiai nurodė, kad nepriimtų Vakarų pajėgų buvimo Ukrainoje. V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas sekmadienį pareiškė, kad derybų pagrindu turėtų tapti 2022 m. pavasarį vykusios Stambulo derybos. Tuomet aptarti pasiūlymai, kaip rodo nutekinti dokumentai, būtų reiškę faktišką Ukrainos kapituliaciją.
Nors D. Trumpas šį kartą palaikė V. Putiną, jo specialus pasiuntinys Ukrainai, Keithas Kelloggas, pasisakė už europinę poziciją: „Kaip ne kartą sakė prezidentas D. Trumpas, pirmiausia besąlyginės 30 dienų paliaubos, ir tik po to taikos derybos.“
Sekmadienio rytą po V. Putino kalbos Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 100 bepiločių orlaivių, pasibaigus anksčiau skelbtoms 72 valandų paliauboms. Ukrainos oro pajėgos pranešė apie 108 dronų ataką, iš kurių 60 buvo numušta.
Tuo pat metu Vatikane popiežius Leonas XIV pirmame sekmadienio kreipimesi paragino pasaulį siekti „teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad 2024 m. gegužę Varšuvoje kilęs didžiulis gaisras prekybos centre „Marywilska“ buvo suplanuotas Rusijos slaptųjų tarnybų. „Dalis vykdytojų jau suimta, likusieji yra identifikuoti ir ieškomi“, rašė D. Tuskas sekmadienį socialiniame tinkle „X“.
