Zelenskio dauguma pirmą kartą nuo 2019 m. balansuoja ties kritimo riba
Nuo 2019-ųjų Volodymyro Zelenskio partija „Liaudies tarnas“ turėjo vienintelę absoliučią daugumą Ukrainos istorijoje. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ši dauguma ėmė trauktis — keli deputatai pareiškė apie išėjimą iš frakcijos arba ketinimą palikti parlamentą.
Formaliai frakcija vis dar turi 229 balsus, bet veikimui būtini 226, o dėl galimų pasitraukimų ši riba gali būti peržengta. Tokie procesai fiksuojami oficialiuose parlamento pranešimuose, o šie pokyčiai gali daug nulemti. Deputatų sprendimus įtakojo politinė rizika prieš artėjančius rinkimus ir siekis atsiriboti nuo valdžios, kuri patiria spaudimą dėl ekonomikos ir finansavimo.
Tai pirmas kartas per V. Zelenskio kadenciją, kai partinė drausmė tapo nebe garantuota, o galimybė prarasti daugumą — reali. Analitikai pastebi, kad tokie skilimai įprastai silpnina prezidento įtaką parlamentui, nes sumažėja gebėjimas priimti sprendimus vien balsų disciplina.
Finansinės paramos neapibrėžtumas ir biudžeto tvirtinimo krizė didina spaudimą Zelenskio administracijai
2025 metų biudžeto projektas Aukščiausiojoje Radoje nesulaukė greito palaikymo, nes kyla abejonių, ar valstybė gaus pakankamą tarptautinį finansavimą. Tai problema, kurią pripažino tiek Ukrainos vyriausybės atstovai, tiek tarptautinės institucijos.
Europos Centrinis Bankas atsisakė remti ES planą naudoti įšaldytus Rusijos aktyvus kaip „reparacinę paskolą“ Ukrainai, o kelios ES šalys, įskaitant Belgiją, pareiškė pastabas dėl garantijų mechanizmų. Jungtinės Valstijos taip pat išsakė skeptišką poziciją dėl tokio fondo teisinio tvarumo.
Tokios aplinkybės apsunkina biudžeto planavimą: jei paramos sumos nebus patvirtintos, Ukrainai grėstų finansavimo deficitas. Tai kelia papildomą spaudimą prezidento komandai, kuri nuo karo pradžios rėmėsi nuolatiniu išorės finansavimu. Atsiradęs neapibrėžtumas apsunkina Zelenskio politinę padėtį ir mažina jo administracijos galimybes išlaikyti stabilų valdymo modelį.
Intensyvėjantys korupcijos tyrimai rodo teisėsaugos aktyvumą
Ukrainos teisėsauga ir toliau viešina korupcijos bylas, įskaitant aukšto rango pareigūnus. Naujausias pavyzdys — generalinio prokuroro Ruslano Kravčenkos paskelbtas tyrimas, kuriame sulaikytas buvęs Energetikos ministerijos pirmasis viceministras ir „Energoatom“ viceprezidentas. Jam pareikšti įtarimai dėl 18,6 mln. grivinų grobstymo, sudarant padidintos vertės civilinės atsakomybės draudimo sutartis branduoliniams objektams.
Generalinė prokuratūra nurodo, kad lėšos pervestos per kelias priedangos įmones, o dalis jų atsidūrė Rusijoje registruotame holdinge. Antikorupcinės operacijos yra sisteminis Ukrainos vidaus politikos elementas nuo 2022 metų, tačiau visuomenėje ir politikoje jos neretai sukelia įtampą, ypač kai paliečia pareigūnus, dirbusius svarbiose valstybės srityse.
Kuo daugiau tyrimų viešinama, tuo labiau tai diskredituoja esamą administracinę sistemą ir netiesiogiai silpnina prezidento politinę atramą, nes atsakomybė už pareigūnų paskyrimus ir priežiūrą visuomenėje dažnai siejama su šalies vadovu. Tokios faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti: Zelenskio valdžia nėra tokia stabili, kaip ankstesniais metais, o politinė kontrolė šiuo metu slysta iš rankų.
