Rusija sako, kad branduolinis karas vis arčiau, bet kol kas neskuba naudoti savo branduolinių ginklų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad didėja apsikeitimo branduoliniais ginklais pavojus. Tačiau teigia, kad jo tauta neišprotėjo ir neketina naudoti savo branduolinių ginklų pirmoji[1].
Pasak V. Putino, branduolinis karas gali kilti tik tada, kai prireiks masinio naikinimo ginklo kaip atsako tokiam pat puolimui.
Branduolinio karo tema vėl buvo paliesta, kai V. Putinas trečiadienį pasisakė Kremliuje vykusiame Rusijos žmogaus teisių tarybos posėdyje.
„Tokia grėsmė didėja, būtų neteisinga ją slėpti. Mes neišprotėjome, mes žinome, kas yra branduolinis ginklas. Mes neketiname bėgioti po pasaulį mosikuodami šiuo ginklu kaip skustuvu“, – sakė V. Putinas.
Tačiau Rusijos lyderis užsiminė, kad jo šalis neatmeta galimybės panaudoti branduolinį ginklą pirmojo smūgio metu. Kalbėdamas apie galimus scenarijus, kokiais atvejais masinės destrukcijos įrankis būtų reikalingas, jis mini pagrindinį scenarijų: Rusija reaguotų į tiesioginį puolimą šalyje[2].
„Kalbant apie mintį, kad Rusija jokiomis aplinkybėmis nenaudotų tokių ginklų pirmoji, tai reiškia, kad mes taip pat negalėtume būti antrieji, kurie juos panaudotų, nes galimybė tai padaryti užpuolimo mūsų teritorijoje atveju būtų labai ribota“, – V. Putinas pateikė ir tokią prieštaringą mintį.
V. Putinas skundžiasi, kad JAV dislokavo branduolinius ginklus už savo sienų
Rusijos prezidentas piktinosi, kad yra kaltinamas branduolinių ginklų disponavimu. Jis puolamas dėl to, kad grasina tokių ginklų panaudojimu, bet tuo pat metu Amerika irgi turi branduolinius ginklus ir juos laiko Turkijoje, kitose Europos šalyse. Tačiau tik Rusijos branduoliniai ginklai yra akcentuojami kaip grėsmė.
Spalio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad J. Bideno administracija spartina modernizuotų taktinių branduolinių ginklų B61 dislokavimą NATO bazėse Europoje[3].
Tikėtasi, kad taktiniai ginklai bus pristatyti šį mėnesį, siekiant sustiprinti JAV gynybą, jei Rusija sumanytų panaudoti masinio naikinimo ginklus Ukrainoje ar kitur Europoje.
Vėliau V. Putinas savo pastabose akcentavo tai, kad mano, jog Rusijos turimi taktiniai ginklai, branduolinės masinio naikinimo priemonės yra modernesnės nei kitų šalių turimi branduoliniai ginklai.
Turime šių priemonių, jos yra pažangesnės ir modernesnės nei bet kurios kitos branduolinės šalies, tai akivaizdu.
Ukrainos dekriminalizacija trunka ilgiau nei tikėtasi
V. Putinas taip pat pripažino, kad specialioji karinė operacija Ukrainoje, skirta dekriminalizuoti ir denacifikuoti šalį, užtrunka ilgiau nei tikėtasi. Nepaisant to, jis kaimyninės šalies teritorijos užgrobimą pavadino dideliu pasiekimu ir sakė, kad jo šalies branduoliniai ginklai atgraso nuo konflikto eskalavimo.
Rusija šių metų vasario 24 dieną pradėjo neišprovokuotą puolimą prieš Ukrainą teigdama, kad tai yra karinė operacija Rusijos teritorijoms išlaisvinti. Karas tęsiasi iki pat dabar ir Rusija sulaukia netikėto atsako – Ukraina aktyviai ir sėkmingai gina savo teritorijas jau beveik metus.
Atrodo, pripažindamas, kad jo planas paskelbti pergalę per kelias dienas nuo įsiveržimo į Ukrainą žlugo, V. Putinas pripažino, kad jo specialioji karinė operacija gali būti ilgas procesas.
Jis gyrėsi, kad dėl aneksijų Azovo jūra, su kuria ribojasi pietryčių Ukraina ir pietvakarių Rusija, tapo Rusijos vidine jūra, ir pridūrė, kad tai buvo Rusijos caro Petro Didžiojo siekis. Toks pareikšimas veikiausiai neturėtų stebinti, nes prezidentas V. Putinas ir anksčiau save lygino su šiuo valdovu.
Reali grėsmė: Ukraina per plauką nuo katastrofos
Praėjusį mėnesį Ukraina vos išvengė branduolinės katastrofos, kai didžiausią Europos atominę elektrinę užgriuvo sviedinių ugnis Rusijos puolimo metu. Smūgiai kirto netoli reaktorių ir apgadino radioaktyviųjų atliekų saugyklos pastatą.
Zaporižės Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnyba įspėjo apie branduolinės avarijos pavojų didžiausioje Ukrainos atominėje elektrinėje, kurią nuo kovo mėnesio užėmė Rusijos pajėgos.
Pastaruosius mėnesius Rusija atsakė į karinius nesklandumus ir sudavė daugybę raketų smūgių, iš kurių daugelis buvo nukreipti į energetikos objektus, dėl kurių didžioji Ukrainos dalis liko be elektros ir šildymo, žiemą temperatūrai nukritus žemiau nulio[4].
Kijivas kontroliuoja teritoriją kitapus upės nuo elektrinės, įskaitant regiono sostinę. Pati Zaporižės elektrinė ir teritorija į pietus nuo jos, kovo mėnesį atiteko Rusijai.
Iki Rusijos invazijos Zaporižės elektrinė tiekė maždaug penktadalį Ukrainos elektros energijos ir ne kartą buvo priversta dirbti su atsarginiais generatoriais. Joje yra šeši sovietų gamybos VVER-1000 V-320 vandeniu aušinami ir vandeniu moderuojami reaktoriai, kuriuose yra urano 235.
Dabar reaktoriai yra išjungti, tačiau yra pavojus, kad branduolinis kuras gali perkaisti, jei bus nutrauktas aušinimo sistemų maitinimas. Apšaudymas ne kartą buvo nutraukęs elektros energijos tiekimo linijas.
