Rusijos prezidentas kalba apie pasiektą susitarimą su D. Trumpu, bet neatskleidžia pozicijos dėl derybų su V. Zelenskiu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad susitikime Aliaskoje praėjusį mėnesį pasiektas „susitarimas“ su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Tačiau jis neatskleidė, ar sutiks dalyvauti taikos derybose su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, kurias tarpininkauti pasiūlė Trumpas.
Po šio susitikimo JAV specialusis pasiuntinys Steve Witkoffas teigė, kad Putinas išreiškė pritarimą Ukrainai suteikti tam tikras saugumo garantijas kaip būsimos taikos sutarties dalį, tačiau Maskva tokios informacijos oficialiai nepatvirtino.
Pats V. Putinas, kalbėdamas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime Tiandzine, savo ruožtu kartojo, kad karo priežastimi esą tapo Vakarų bandymai „įtraukti Ukrainą į NATO“. Jis pabrėžė:
„Šie susitarimai, tikiuosi, juda šia kryptimi, atveria kelią taikai Ukrainoje“.
Tačiau kartu kaltino Vakarus dėl 2014 metų įvykių Kijeve, vadindamas juos perversmu, ir gynė sprendimą pradėti plataus masto invaziją 2022-aisiais.
Kinija ir Indija tampa svarbiausiais Rusijos ekonominiais ramsčiais bei tarpininkais dėl karo klausimų
Tiandzine V. Putinas susitiko su Kinijos vadovu Si Dzinpingu ir Indijos ministru pirmininku Narendra Modi. Abu lyderius jis viešai padėkojo už paramą ir pastangas „padėti spręsti Ukrainos krizę“.
Kinija ir Indija yra pagrindinės rusiškos naftos pirkėjos, todėl sulaukia Vakarų kritikos, kad tokiu būdu palaiko karo išsekintą Rusijos ekonomiką.
Nepaisant šios kritikos, Pekinas ir Naujasis Delis išlaiko aktyvų ryšį su Maskva, o Putinas pabrėžia, jog jų parama esą padeda ieškoti išeičių.
Tokie kontaktai kelia nerimą Vakarams, kurie nuogąstauja, kad strateginiai Rusijos ryšiai su Azijos milžinais silpnina ekonominių sankcijų poveikį.
D. Trumpas siūlo nuolatinę taikos sutartį be Ukrainos narystės NATO, o Vakarai spaudžia Maskvą dėl realių žingsnių
Donaldas Trumpas ne kartą yra sakęs, kad karą Ukrainoje galėtų išspręsti per vieną dieną. Vis dėlto po susitikimo su V. Putinu jis atsisakė reikalavimo nedelsiant paskelbti paliaubas ir paragino siekti ilgalaikės taikos sutarties.
JAV Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina pagal tokį susitarimą neįstos į NATO, tačiau kartu žadėjo jai saugumo garantijas.
„Suteiksime jiems gerą apsaugą“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad tai nereiškia JAV karių siuntimo į Ukrainą.
S. Witkoffas taip pat teigė, kad šios garantijos galėtų būti panašios į NATO sutarties 5 straipsnį, įpareigojantį kolektyviai ginti užpultą narę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jau artimiausiomis savaitėmis tikisi sulaukti rašytinio garantijų plano. Vis dėlto Maskva Vakarų siūlymus pavadino „vienpusiškais“ ir nukreiptais prieš Rusiją.
Tuo metu karo veiksmai nesiliauja. Praėjusią savaitę Rusija surengė antrą pagal mastą oro ataką prieš Ukrainą, paleisdama 629 dronus ir raketas į Kyjivą. Žuvo 23 žmonės, o tai sukėlė pasipiktinimą Europos sostinėse.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad jei V. Putinas nesutiks su taikos derybomis, „tai vėl parodys, kad jis žaidžia su Trumpu“.
Vokietija ir Prancūzija pažadėjo toliau spausti Rusiją dėl susitarimo, tačiau V. Zelenskis aiškiai atmetė siūlymus dėl buferinės zonos su Rusija, pabrėždamas, jog Maskva tik vilkina laiką ir nėra pasirengusi tikrai diplomatijai.
