V. Putinas siūlo tarpininkauti tarp Irano ir Izraelio: „sprendimas įmanomas“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva galėtų padėti nutraukti karinį konfliktą tarp Irano ir Izraelio. Kalbėdamas su tarptautinių naujienų agentūrų vadovais Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo kuluaruose, V. Putinas pabrėžė, jog „tai jautrus klausimas“, tačiau, jo teigimu, „sprendimą galima rasti“.
„Mes nieko neprimetame, tik išsakome savo matymą, kaip būtų galima išeiti iš situacijos. Sprendimas priklauso nuo visų šalių politinės vadovybės, pirmiausia Irano ir Izraelio“, kalbėjo V. Putinas. Pasak jo, Maskva pasiūlymus jau perdavė Teheranui, Tel Avivui ir Vašingtonui[1].
Paklaustas, kaip reaguotų Rusija, jei Izraelis nužudytų Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, V. Putinas atsakė: „Aš net nenoriu svarstyti tokios galimybės.“
Ajatola Khamenei tuo metu atmetė JAV raginimus kapituliuoti, perspėdamas, kad bet koks Amerikos karinis įsikišimas „sukels jiems neatitaisomą žalą“.
Rusija balansuoja tarp dviejų pusių: Izraelio saugumas ir branduolinė partnerystė su Iranu
Rusija jau dešimtmečius palaiko sudėtingą pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose, išlaikydama gerus santykius su Izraeliu, bet taip pat vystydama stiprius ekonominius ir karinius ryšius su Iranu. Tokia pozicija, anot V. Putino, galėtų padėti Maskvai tapti įtakinga tarpininke.
V. Putinas priminė, kad Rusija padėjo pastatyti pirmąją Irano atominę elektrinę Bušehre, o šiuo metu daugiau nei 200 Rusijos specialistų dirba ties dar dviejų reaktorių statyba tame pačiame objekte. „Mes su Izraelio vadovybe sutarėme, kad jų saugumas bus užtikrintas“, pridūrė jis.
Anot V. Putino, Iranas neprašė karinės pagalbos iš Maskvos, net po to, kai šių metų sausį šios dvi šalys pasirašė „strateginės partnerystės“ sutartį. Jis taip pat atskleidė, kad Rusija buvo siūliusi sukurti bendrą oro gynybos sistemą, bet Teheranas tuomet tuo nesusidomėjo[2].
„Mes siūlėme ne pavienes pristatymo partijas, o visą sistemą. Apie tai kalbėjome anksčiau, bet Irano pusė rodė mažai susidomėjimo“, sakė V. Putinas.
Izraelis yra tvirtinęs, kad per pernai vykdytus smūgius sugebėjo sunaikinti Irano naudojamas rusiškas S-300 oro gynybos sistemas.
Ukraina išlieka prioritetu: V. Putinas atmeta skubų paliaubų pasiūlymą
Vladimiras Putinas taip pat komentavo karo Ukrainoje eigą, teigdamas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas savaitgalį jam pasiūlė susitelkti į savo paties konfliktą: „Aš jam pasakiau: padėk sau, Vladimirai, pirmiausia išspręsk savo karą.“
V. Putinas išreiškė pagarbą D. Trumpo pastangoms siekti taikos Ukrainoje ir pritarė nuomonei, kad „jei Trumpas būtų buvęs prezidentas 2022 metais, šis konfliktas galėjo ir neprasidėti“.
Vis dėlto jis atmetė D. Trumpo siūlymą dėl 30 dienų paliaubų, sakydamas, kad toks scenarijus galėtų būti svarstomas tik jei Ukraina sustabdytų mobilizaciją ir Vakarai stabdytų ginklų tiekimą. V. Putinas pakartojo, kad yra pasirengęs kalbėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau laiko jį netekusiu legitimumo, nes jo kadencija esą baigėsi. Tai teiginys, kurį atmeta tiek Ukraina, tiek jos sąjungininkai.
Atsakydamas į klausimą apie Rusijos poziciją Izraelio smūgių Irano branduolinei infrastruktūrai fone, kai tuo pačiu Maskva atakuoja civilius Ukrainoje, V. Putinas sakė, kad Rusijos smūgiai buvo nukreipti į karinius pramonės objektus. Tuo pat metu Ukrainos pareigūnai skaičiuoja civilių aukas, tarp jų ir 28 žuvusieji po neseniai įvykdyto smūgio daugiabučiui Kyjive.
V. Putinas perspėjo Vokietiją nesuteikti Ukrainai „Taurus“ raketų, kurios, anot jo, galėtų „įtraukti Vokietiją į tiesioginį karinį konfliktą su Rusija“, tačiau esą nepakeistų padėties fronte. „Mūsų pajėgos juda per visą fronto liniją. Jei Ukraina nepriims mūsų sąlygų dabar, ateityje jos gali būti griežtesnės“, sakė jis.
Galiausiai, komentuodamas Vakarų nuogąstavimus dėl tariamų Rusijos planų pulti NATO šalis, V. Putinas tai pavadino „kliedesiais“ ir pabrėžė, kad Aljanso gynybos biudžetas kelis kartus viršija Rusijos išlaidas.
