V. Putinas pagrasino Lenkijai
Praėjusią savaitę Lenkija priėmė sprendimą perkelti savo karinius dalinius į šalies vakarų į rytus, arčiau Baltarusijos sienos. Tokio sprendimo pareikalavo „Vagner“ kovotojų atvykimas į netoliese esančios Baltarusijos teritoriją.
Tačiau toks Lenkijos susirūpinimas papiktino Rusiją su Vladimiru Putinu priešakyje. Rusijos vadovas pareiškė, kad Lenkija nori užpulti Baltarusiją, o lenkų elitas neva „svajoja apie baltarusių žemes“. Rusijos prezidentas taip pat perspėjo, kad jo šalis panaudos „visas turimas priemones“ Baltarusijai apginti[1].
Lenkijos saugumo pareigūno Zbigniewo Hoffmanno teigimu, Baltarusijos kariuomenės ir „Vagner“ grupuotės bendros pratybos yra tikrų tikriausia Rusijos provokacija, o atsižvelgiant į tai, Lenkija ir nusprendė perkelti savo karinius dalinius prie sienos su Baltarusija.
Būtent atsakant į tai, Rusija teigia, kad Lenkija siekia aneksuoti Baltarusijos teritoriją, o pasak V. Putino, agresijos prieš Baltarusiją pradėjimas reikštų agresiją prieš pačią Rusijos Federaciją.
Į tariamą Lenkijos agresiją prieš Baltarusiją V. Putinas pažadėjo atsakyti „visomis turimomis priemonėmis“ ir net pareiškė, kad Lenkija yra suinteresuota susigrąžinti rytines teritorijas, prarastas valdant Stalinui, įskaitant nemažą dalį Ukrainos ir Baltarusijos.
„Vakarinė dabartinės Lenkijos dalis yra Stalino dovana lenkams. Ar mūsų draugai Varšuvoje tai pamiršo? Mes priminsime“, – grasinimais švaistosi V. Putinas.
Į tokias Rusijos vadovo kalbas sureagavo ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Jis tviteryje paskelbė žinutę, kurioje teigė, kad Stalinas buvo karo nusikaltėlis, kaltas dėl šimtų tūkstančių lenkų mirties. Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos ambasadorius bus iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinimui dėl tokių prezidento grasinimų[2].
Tačiau Rusija savo retorikos nekeičia. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad Lenkijos karių perkėlimas prie Baltarusijos sienos Maskvai kelia susirūpinimą ir pareiškė, kad „Lenkijos agresyvumas yra realybė“.
„Toks priešiškas nusiteikimas Baltarusijos ir Rusijos Federacijos atžvilgiu reikalauja padidinto dėmesio iš mūsų pusės“, – teigia D. Peskovas.
Grasinimais švaistosi ir A. Lukašenka
Rusijos prezidento V. Putino ištikimiausias sąjungininkas, Vakaruose nepripažįstamas Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka sekmadienį taip pat perspėjo kaimyninę Lenkiją, kad „Vagner“ kariai būtent Lenkijoje nori surengti plataus masto puolimą[3].
„Važiuosime į ekskursiją į Varšuvą, į Žešuvą“, – perspėjo A. Lukašenka, turėdamas omenyje Lenkijos miestą, esantį mažiau nei už 100 kilometrų nuo sienos su Ukraina.
A. Lukašenka taip pat atskleidė, kad „Vagner“ kariai jam „kelia stresą“, nes nori pulti Lenkiją ir jos pietryčių miestą Žešuvą.
Šis, karo Ukrainoje fone, virto pagrindiniu Ukrainos karo pagalbos centru. Vos už 70 kilometrų nuo Ukrainos sienos esantis Žešuvo oro uostas tapo pagrindiniu tašku, į kurį Ukrainai yra atgabenama Vakarų ginkluotė ir amunicija.
Be to, Žešuvo oro uostas plačiai naudojamas sužeistiems Ukrainos kariams gabenti į Europos ligonines. Jo pakilimo ir nusileidimo takas išklotas amerikietiškomis žemė-oras raketų sistemomis MIM-104 „Patriot“.
NATO partneriai stebi situaciją, vėl atkreipiamas dėmesys į Suvalkų koridorių
Kaip skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita, šiuo metu nėra jokių požymių, rodančių, kad Baltarusijoje dislokuoti „Vagner“ daliniai turėtų sunkiosios ginkluotės, reikalingos rimtam puolimui prieš Ukrainą ar Lenkiją[4].
„Putinas ir Lukašenka sustiprino informacines operacijas, nukreiptas prieš Vakarus. Jie abu suintensyvino savo melagingus teiginius, kad Ukrainos kontrpuolimas nepavyko. Lukašenka ir Putinas taip pat pakartojo informacinę operaciją, esą grupuotė „Vagner“ kelia grėsmę Lenkijai. Nėra jokių požymių, kad „Vagner“ kovotojai Baltarusijoje turėtų sunkiosios ginkluotės, reikalingos rimtam puolimui prieš Ukrainą ar Lenkiją be reikšmingo perginklavimo, nes Putino, Lukašenkos ir Prigožino susitarimo, kuriuo užbaigiamas ginkluotas maištas, sąlyga buvo, kad „Vagner“ perduos tokią ginkluotę Rusijos gynybos ministerijai. „Vagner“ pajėgos Baltarusijoje nekelia jokios karinės grėsmės Lenkijai ar Ukrainai, kol (jei) nebus perginkluotos mechanizuota įranga“, – pažymima ISW ataskaitoje.
Tačiau „Vagner“ pajėgos jau yra Baltarusijoje, kariai čia pradėjo rengti pratybas, patys lenkai socialiniuose tinkluose dalijasi istorijomis, jog girdi šūvius ir sraigtasparnius už 10 km nuo sienos su Baltarusija.
Augant nerimui, į situaciją reaguoja NATO partneriai. Vokietija jau pareiškė, kad Berlynas ir NATO yra pasirengę padėti Lenkijai ginti savo rytinę sieną. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad jei Lenkija nori pagalbos, ji ją gaus[5]. Tuo tarpu Lenkijos gynybos ministerija pareiškė, kad atidžiai stebi padėtį Baltarusijos pasienyje ir yra pasirengusi „įvairiems scenarijams“.
O vienas tokių scenarijų gali būti ir ataka prieš Suvalkų koridorių. Praėjusį mėnesį buvęs Rusijos karininkas Andrejus Kartapolovas interviu per Rusijos valstybinę televiziją metu atvirai pareiškė, kad „Vagner“ samdinių perkėlimas į Baltarusiją sudaro Rusijai palankias sąlygas atakuoti NATO objektus netoli Lenkijos ir Lietuvos.
A. Kartapolovas taip pat perspėjo, kad „Vagner“ kovotojai gali užpulti Lenkijos ir Lietuvos pasienio regioną per kelias valandas vien tik iš naujos gynybos bazės Osipovičiuose, mieste, esančiame už 230 km į šiaurę nuo Ukrainos sienos.
Buvęs Rusijos karininkas sakė, kad taip būtų užimta Rusijai gyvybiškai svarbi karinė sausumos juosta, geriau žinoma kaip Suvalkų koridorius. Suvalkų koridorius iš tiesų yra vienintelis tarpinis taškas, jungiantis visas tris Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją su kitomis NATO valstybėmis, o užėmus šią sausumos juostą galima užmegzti sausumos jungtį su Kaliningradu – pagrindine Rusijos Baltijos laivyno baze[6].
„Aišku, jog Vagneris vyko į Baltarusiją mokyti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų, bet yra ir tokia vieta kaip Suvalkų koridorius. Jeigu kas nors atsitiktų, mums labai reikia šio Suvalkų koridoriaus. „Vagner“ smogiamosios pajėgos yra pasirengusios per kelias valandas užimti šį koridorių“, – sako buvęs Rusijos karininkas.
Suvalkų koridorius neretai yra vadinamas viso NATO Achilo kulnu, mat ši teritorija yra labai svarbi kariniu požiūriu, galinti nulemti net Aljanso kolektyvinės gynybos 5-ąjį straipsnį, įtraukiant NATO valstybes nares į tiesioginę konfrontaciją su Rusija.
Tai, kad Rusija supranta Suvalkų koridoriaus silpnybę rodo pastarųjų metų pratybos. 2020 m. per karines pratybas „Zapad“ Baltarusija ir Rusija surengė imitacinę invaziją į Lietuvą, pasitelkdamos būtent Suvalkų koridoriaus užėmimo scenarijų.
