V. Putinas pateikė konkrečius skaičius: Europoje – virš 600 dolerių, Armėnijai – 177,5
Balandžio 1 dieną Kremliuje susitikęs su Armėnijos premjeru Nikoliu Pašinianu, Vladimiras Putinas viešai įvardijo energijos kainų skirtumus. Jis tiesiai pasakė, kiek šiuo metu Europa moka už dujas ir kiek moka Rusijos partneriai. Tai buvo vienas aiškiausių tokio pobūdžio palyginimų per pastaruosius metus.
„Tikiuosi, kad ir čia padėtis bus sureguliuota. Tačiau šiuo metu, kaip žinote, energijos išteklių kainos, pavyzdžiui, dujų kaina Europoje viršija 600 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o Rusija parduoda dujas Armėnijai už 177,5 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų“, – sakė Putinas. Jis pabrėžė, kad skirtumas yra „didelis ir esminis“. Pasak jo, tai nėra interpretacijos klausimas, o tiesiog skirtingi skaičiai.[1]
Šis palyginimas iškart išryškina kontrastą tarp skirtingų šalių. Armėnija, kaip Rusijos sąjungininkė, gauna dujas gerokai pigiau. Tuo metu Europos valstybės, anot Putino, moka kelis kartus daugiau už tą pačią energiją.
Putinas taip pat užsiminė, kad dėl kainų nustatymo metodų Maskva ir Jerevanas yra diskutavę ne kartą. Tačiau net ir esant skirtingiems požiūriams, galutiniai skaičiai išlieka aiškūs – 600 prieš 177,5. Tai, jo teigimu, ir parodo realią situaciją energetikos rinkoje.
Po 2022 metų Europa už energiją moka brangiau
Putino pateikti skaičiai leidžia susidaryti bendresnį vaizdą, kaip Rusija taiko skirtingą kainodarą. Šalys, kurios išlaiko glaudžius santykius su Maskva, energiją gauna pigiau. Tai akivaizdu ne tik Armėnijos atveju, bet ir platesniame kontekste.
Tuo metu Europos valstybės, kurios po 2022 metų atsisakė rusiškų dujų ir perėjo prie alternatyvių šaltinių, susiduria su gerokai didesnėmis kainomis. Dujos perkamos pasaulinėje rinkoje, dažnai kaip suskystintos dujos, kurios yra brangesnės. Tai reiškia didesnes sąnaudas tiek valstybėms, tiek vartotojams.
V. Putinas savo pasisakyme šį skirtumą pateikė kaip akivaizdų faktą. Jo teigimu, tai rodo, kad skirtingi politiniai sprendimai lemia ir skirtingas ekonomines pasekmes. Nors jis tiesiogiai nevertino Europos sprendimų, skaičių palyginimas kalba pats už save.
Šiame kontekste vis dažniau keliama ir platesnė diskusija. Europa anksčiau dešimtmečius naudojosi pigesnėmis rusiškomis dujomis, o dabar moka gerokai daugiau už alternatyvas. Tai kelia klausimų, kiek tokia energetikos kryptis yra ekonomiškai tvari ilgalaikėje perspektyvoje.
Maskva siunčia aiškų signalą Armėnijai: vienu metu būti su ES ir Rusijos bloku nepavyks
Be kainų temos, susitikime buvo paliestas ir geopolitinis klausimas. Putinas aiškiai pasakė, kad Armėnija negali vienu metu būti ir Europos Sąjungos, ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos dalimi. Jo teigimu, tai „neįmanoma pagal apibrėžimą“.[2]
„Reikia tai pasakyti atvirai ir iš anksto, nuo pat pradžių, kad narystė Europos Sąjungos muitų sąjungoje ir narystė Eurazijos ekonominėje sąjungoje yra nesuderinama. Tai tiesiog neįmanoma. Ir šis klausimas netgi nėra politinis, o grynai ekonominio pobūdžio“, – sakė jis. V. Putinas aiškino, kad skiriasi standartai, taisyklės ir rinkos reikalavimai, todėl tokia dviguba narystė neveiktų praktiškai.
Armėnija pastaraisiais metais vis aktyviau ieško ryšių su Europos Sąjunga. Tai kelia įtampą santykiuose su Maskva, nors abi šalys formaliai išlieka sąjungininkės. Pats N. Pašinianas pripažino, kad ilgainiui sprendimą vis tiek reikės priimti.
Šis pareiškimas laikomas aiškiu politiniu signalu. Maskva iš esmės perspėja, kad ekonominis bendradarbiavimas su Rusija turi savo sąlygas. Ir viena iš jų – pasirinkti, su kuria sistema šalis sieja savo ateitį.
