Europos elektros kainų duomenys rodo ryškius skirtumus tarp šalių: Vengrijoje elektros kaina išlieka žema, Lietuvoje – virš ES vidurkio
Namų ūkių energijos kainų indeksas (HEPI), kurį rengia „Energie-Control Austria“, MEKH ir „VaasaETT“, pateikia naujausią elektros ir dujų kainų palyginimą 33 Europos šalių sostinėse. 2026 m. sausio 2 d. duomenimis, elektros kaina ES gyventojams svyravo nuo 9,57 ct/kWh Budapešte iki 38,39 ct/kWh Berlyne. Europos Sąjungos vidurkis siekė 25,83 ct/kWh
Tarp brangiausių miestų nurodomi Bernas (38,53 ct/kWh), Berlynas (38,39 ct/kWh), Briuselis (36,47 ct/kWh), Londonas (36,40 ct/kWh), Dublinas (36,45 ct/kWh). Mažiausios kainos, be Budapešto, fiksuotos Kyjive (8,84 ct/kWh), Podgoricoje (11,07 ct/kWh) ir Belgrade (11,63 ct/kWh). Vidurio ir Rytų Europos sostinėse kainos dažniau buvo žemiau ES vidurkio, išimtis – Praha (32,03 ct/kWh).[1]
Lietuvoje elektros kaina pagal HEPI indeksą siekia 28,41 ct/kWh. Tai reiškia, kad nominaliai Lietuva yra aukščiau nei ES vidurkis. Vertinant kainas pagal perkamąją galią (PPS), kai kurių šalių pozicijos keičiasi, o elektros našta namų ūkiams gali būti didesnė nei rodo vien nominalūs skaičiai.
Viktoras Orbánas teigia, kad Vengrijos valdžios sprendimai leidžia išlaikyti žemas kainas
Komentuodamas situaciją Europoje, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas paskelbė:
„Kol energijos kainos visoje Europoje kyla, mes užtikriname, kad mūsų šeimos galėtų išlaikyti įjungtas šviesas. Rezultatai svarbūs. Paprastai tariant: patriotinis valdymas veikia.“
Vengrijos energetikos ministerija patvirtino, kad sausio mėnesį taikomas laikinas energijos kainų ribojimas, skirtas apsaugoti namų ūkius nuo didesnių sąskaitų dėl neįprastai šalto oro. Ministerijos teigimu, ekstremalios temperatūros būtų reikšmingai padidinusios vartojimą ir išlaidas.
Namų ūkiai gaus 30 proc. nuolaidą sausio mėnesio dujų arba elektros vartojimui pagal sunaudotą kiekį, o centralizuoto šildymo vartotojams bus taikoma 30 proc. kainos mažinimo priemonė. Vyriausybė nurodė, kad bendra šios schemos našta sieks 50 mlrd. forintų. Nuolaidos bus taikomos automatiškai, o daliai elektros vartotojų reikės pateikti deklaraciją tiekėjui iki balandžio 30 dienos.[2]
Ministerija taip pat pakartojo, kad Vengrija išlaiko vienas mažiausių namų ūkių elektros ir dujų kainų Europoje ir tęs komunalinių išlaidų mažinimo programą.
Vengrijos kainų modelį lemia kainų ribojimas, branduolinė energetika ir saulės pajėgumų augimas
Vengrijoje žemas elektros kainas lemia valstybės nustatyta kainų ribojimo sistema namų ūkiams. Pagal vadinamąją „rezsicsökkentés“ programą vartojimas iki vidutinio lygio yra apmokestinamas reguliuojama kaina. Skelbiama, kad apie 8 iš 10 šeimų moka mažiau nei rinkos kaina.[3]
Svarbią vietą energetikos struktūroje užima Pakšo atominė elektrinė, užtikrinanti stabilų tiekimą. Pastaraisiais metais taip pat sparčiai plėtota saulės energetika. Energetikos ministerija skelbė, kad 2025 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais užfiksuoti 309 nulinės ar neigiamos didmeninės elektros kainos atvejai, tai yra daugiau nei per visus 2024 metus.
Ministerijos teigimu, laikinas pasiūlos perteklius ypač dažnas saulėtomis dienomis. Dienos metu kainos gali kristi iki nulio ar tapti neigiamos, o vakare jos kyla. Siekiant mažinti svyravimus, planuojama plėsti energijos kaupimo pajėgumus – iki 2026 metų jie turėtų pasiekti 500 MW, o ilgalaikis tikslas – 1 GW iki 2030 metų.
HEPI duomenys rodo, kad Budapeštas išlieka pigiausia sostinė Europoje pagal gyventojų mokamą elektros kainą. Lietuvos rodiklis – 28,41 ct/kWh – šiame kontekste reiškia didesnę kainų naštą nei Vengrijoje.
