Izraelio vadovas B. Netanyahu sveikina Vengrijos atsitraukimą nuo TBT
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pradėjo keturių dienų oficialų vizitą Vengrijoje. Tai pirmas kartas, kai jis lankosi Europoje po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) lapkričio mėnesį išdavė jo arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazoje.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas, reaguodamas į TBT sprendimą, dar tada pareiškė, kad užtikrins, jog teismo nutartis „Vengrijoje neturės jokios įtakos“, ir pažadėjo priimti B. Netanyahu nepaisydamas orderio.
Vengrija yra TBT narė nuo pat teismo įkūrimo prieš daugiau nei du dešimtmečius ir pagal pasirašytą sutartį įsipareigojusi suimti bei perduoti teismui bet kurį asmenį, kuriam išduotas arešto orderis, jei jis atvyktų į šalį. Tačiau pastarosiomis dienomis V. Orbáno vyriausybės šaltiniai užsiminė apie galimybę pasitraukti iš TBT.
Izraelis toliau atakuoja Gazos ruožą kol lyderis keliauja Europoje
B. Netanyahu vizitas vyksta tuo metu, kai jis neseniai pareiškė, jog Izraelis „užima teritorijas“ ir ketina „suskaidyti“ Gazos ruožą. Tai įvyko praėjus dviem savaitėms po trapios paliaubų pabaigos, kai Izraelis atnaujino bombardavimus ir dislokavo sausumos pajėgas apsiaustoje palestiniečių teritorijoje.
Šis vizitas yra antrasis B. Netanyahu užsienio kelionė po TBT orderio paskelbimo jam, buvusiam gynybos vadui ir „Hamas“ lyderiui Ibrahimui Al-Masri. Izraelis atmeta teismo kaltinimus, vadindamas juos politiškai motyvuotais ir antisemitizmo kurstomais.
Vasario mėnesį B. Netanyahu lankėsi JAV, kurios, kaip ir Izraelis, nėra TBT narės. Ten jis susitiko su Donaldu Trumpu, o JAV prezidentas pasinaudojo vizitu, kad pasirašytų vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama įvesti sankcijas TBT dėl tyrimų, susijusių su Izraelio veiksmais konflikte.
Šis konfliktas prasidėjo, kai „Hamas“ užpuolė pietų Izraelį, nužudydamas 1200 žmonių ir pagrobdamas 250. Nuo tada Izraelio atsakomasis karinis puolimas Gazoje, remiantis šios teritorijos sveikatos ministerijos duomenimis, nusinešė daugiau nei 50 000 gyvybių, daugiausia civilių.
Nuomonė dėl išduoto arešto orderio vykdymo ES nesutampa
27 Europos Sąjungos šalys, visos TBT narės, jau ilgą laiką nesutaria, ar vykdytų arešto orderius. Ispanija, Nyderlandai ir Suomija pareiškė, kad laikysis TBT sprendimų, tuo tarpu Lenkija šiemet svarstė galimybę pakviesti B. Netanyahu į Aušvico išvadavimo 80-mečio minėjimą, o būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas praėjusį mėnesį pažadėjo rasti būdą, kaip B. Netanyahu galėtų apsilankyti Vokietijoje nesant suimtam.
Europos Komisijos atstovas šią savaitę, paklaustas apie B. Netanyahu vizitą, pabrėžė, kad visos šalys turėtų „visiškai bendradarbiauti su teismais, įskaitant greitai vykdant galiojančius arešto orderius“, pranešė „Politico“.
Vengrijos sprendimas nepaisyti TBT nutarties sulaukė žmogaus teisių organizacijų kritikos. „Amnesty International“ atstovė Erika Guevara Rosas pareiškė, kad B. Netanyahu, įtariamas karo nusikaltimais, tokiais kaip bado naudojimas kaip karo priemonė ir tyčiniai civiliai užpuolimai, vizitas rodo Vengrijos „panieką tarptautinei teisei“.
„Human Rights Watch“ atstovė Liz Evenson pridūrė, kad tai dar vienas V. Orbáno smūgis teisinei valstybei, atspindintis prastą šalies žmogaus teisių situaciją. TBT savo ruožtu priminė „The Guardian“, kad narės turi teisinę pareigą vykdyti teismo sprendimus, o sprendimų pagrįstumą vertina ne šalys, o pats teismas.
