V. Matijošaitį instancijos krato jau kone metus
Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui – nelengvas metas. Jį jau nuo 2022-ųjų metų purto kone visos įmanomos instancijos. Kauno meras, nepaisant to, kad dauguma kauniečių tikina geresnio nematę ir nenorintys, aiškiai kažkam kliūva.
Dar pernai liepą į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą kreipėsi Kauno rajono taryboje dirbantys konservatoriai, o komitetas savo ruožtu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą. Visa tai dėl to, kad prasidėjus karui Ukrainoje V. Matijošaitis ir jo valdoma bendrovė „Vičiūnų grupė“ dirba Rusijoje. Nors įmonė ne kartą pranešė jau besitraukianti iš Rusijos rinkos, iki šiol ji ten tebeveikia ir uždirba solidžius pelnus.
Politikai svarstė, kad jei jau V. Matijošaitis nesitraukia iš Rusijos, tai galima dėl to, kad patiria kokį nors spaudimą. Pasak jų, Rusija, suteikdama galimybę veikti savo rinkoje užsienio verslui, gali bandyti verbuoti verslininkus, per juos daryti įtaką. Verslininkai gali tapti papirkinėjimų, šantažo ar provokacijų taikiniu, arba bent jau taip sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Prie Kauno miesto savivaldybės dėl bendrovės tęsiamos veiklos Rusijoje buvo organizuoti keli protestai. Pats V. Matijošaitis teigia, kad reikalingi sprendimai jau priimti, ir verslas turėjo pasitraukti iš Rusijos dar pernai, tačiau tai nėra padaryta iki šiol[1].
Matijošaičių šeimą lydi skandalas dėl žemės pirkimo
Tačiau verslas Rusijoje nėra vienintelis dalykas, dėl kurio politikai, tarnybos ir visuomenė tarkuoja Kauno merą.
Išaiškėjo, kad su jo šeima galimai neskaidriai buvo įsigyti sklypai. Tą paskelbė visuomenės lėšomis veikianti LRT, o paskui tyrimo ėmėsi ir Nacionalinė žemės tarnyba bei prokuratūra.
LRT paskelbė, kad per visus metus, kai mero pareigas ėjo V. Matijošaitis, buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, o kas šeštas sklypas atiteko V. Matijošaičio sūnaus arba jam artimų asmenų nuosavybėje.
Esą minėtoje schemoje dalyvavo ne tik meras, bet ir jų šeimos advokatė bei savivaldybės administracijos darbuotojai.
Teigiama, kad tokiu būdu Kauno mero sūnus įsigijo 34 žemės sklypus Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypų aplink Islandijos plentą. Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau, nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė[2].
VTEK pripažino, kad V. Matijošaitis pažeidė tarnybinę etiką
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) galiausiai paskelbė, kad V. Matijošaitis supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus. Taip nutiko todėl, kad minėtoje sklypų istorijoje komisijos darbą kuravo pats meras. Nepaisant to, kad nuo klausimų svarstymo jis nusišalindavo, jo veikimas vistiek buvo ryškus.
„Įdomi situacija yra, kad meras priklausė Kauno miesto urbanistinių ir investicinių klausimų komisijai. Kai komisija priiminėjo sprendimus, jis buvo nusišalinęs, tačiau problema ta, kad jis pasirašė protokolus, kitaip tariant, įteisino priimtus sprendimus. O tie sprendimai buvo susiję su jo privačiais interesais“, – sakė VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas[3].
Kaune galėjo būti „Hilton“ viešbutis, bet jį išvijo V. Matijošaitis?
V. Matijošaičiui pagalius į ratus kiša ir buvęs savivaldybės administracijos direktorius, kuris kaltinamas paėmęs vieną didžiausių kyšių istorijoje. Jis teigia, esą miesto centre ilgus metus riogsoję seno viešbučio griaučiai galėjo tapti „Hilton“ viešbučiu, tačiau miesto meras turėjo kitų planų. Esą jis ir pasistengė, kad Hiltonas į Kauną neateitų.
„Meras, iš statytojų sužinojęs, kad bus pastatytas „Hilton” tinklui priklausantis viešbutis ir verslo centras, suprato, jog jie taps konkurentais jo turimam verslo centrui „Magnum” ir viešbučiui „Metropolis“, ir liepė neduoti leidimo. Aš ir visi kiti savivaldybėje supratome, kad vykdome neteisėtą mero nurodymą”, – V. Šiliauskas sakė prokuratūrai.
Jo teigimu, verslininkai, norėję rekonstruoti viešbučio griuvėsius, keitė projektą pagal savivaldybės pastabas, tačiau niekaip leidimo negaudavo, o galiausiai jiems buvo pasiūlyta, kad iš jų galima pigiai nupirkti pastatus ir žemę.
V. Šidlausko teigimu buvo daroma viskas, kad pastatus įsigytų V. Matijošaičio sūnus arba jo verslo parnteriai, o spaudoje jis juos net buvo pavadinęs nuskalstama grupuote[4].
V. Matijošaitis įsipainiojo ir į čekiukų skandalą
Kauno ir jo mero neaplenkė ir žurnalisto, visuomenės veikėjo Andriaus Tapino čekiukų skandalas, kuriame murkdosi gyvas galas politikų, o kai kurie jų spaudimo nebeatlaikę pasitraukė iš pareigų.
Nors dokumentų A. Tapinas negauna arba gauna tik įsikišus teisininkams, jis teigia, kad Kaune, kaip ir daugumoje kitų miestų, pinigai buvo imami už menamai pravažiuotus kilometrus.
„Geriau turbūt skaityti (arba klausyti) atsisėdus, nes bus sunku patikėti, kad garbingi Kauno tarybos nariai – profesoriai, mokslų daktarai, advokatų kontoros partneriai, teatrų vadovai ir netgi pastoracinės tarybos nariai greičiausiai fiktyviai pildė visas ataskaitas ir iš miesto biudžeto per kadenciją pasiėmė 1.6 milijono eurų.
Pinigai buvo imami ir per atostogas, ir per karantiną, o virš visų, aišku, iškyla visi trys Matijošaičiai, kurie ataskaitas pildė visiškai vienodu būdu, sužiūrėjo, kad būtų įsisavintas kiekvienas centas ir jei tikėtume tomis „ataskaitomis“ per kadenciją Kauno meras, turintis tarnybinį automobilį ir vairuotoją, nuvažiavo ne mažiau 250 000 kilometrų“, – rašo A. Tapinas[5].
V. Matijošaitis: vienas asmuo bando pasikasti po demokratijos pamatais
Pats V. Matijošaitis sakė skųsiantis VTEK sprendimą. Jis kaltinimus pavadino šmeižtu.
Kauno meras šią informaciją vadino šmeižtu. Panašiai jis kalbėjo ir po VTEK nuosprendžio. „Šito rašto autorius kviečiu apsilankyti Kaune, patiems pamatyti ir kauniečių paklausyti, ką žmonės galvoja apie pokyčius mieste. Turbūt po tokios viešnagės ir VTEK atstovų nuomonė greitai pasikeistų. Nebent jie linkę politikuoti. Tarsiuosi su juristais dėl galimybės skųsti šią išvadą teismui. Galbūt taip išaiškės ir šito cirko užsakovai. Urbanistinėje komisijoje nuo visų su mano šeima susijusių klausimų griežtai nusišalinu ir jų sprendimuose nedalyvauju“, – sakė V. Matijošaitis[6].
O kvitukų skandalas merui apskritai nesuvokiamas, jis sako, kad tai – ne paprastas skandalas, juo labiau, kad A. Tapinas, dažnai kaltintas ryšiais su valdančiaisiais, dabar pasuko prieš juos ir net privertė kai kuriuos atsistatydinti.
„Jau kuris laikas Lietuvą apėmusi vieno veikėjo sukelta sumaištis. Nesibaigia gąsdinimai, intrigos ir manipuliacijos. Iš tolo matosi sovietmečio santvarkai būdingi saugumietiški metodai: suprask, jis žino, kad kažkas neturi išsaugojęs dešimtmečio senumo kasos kvito, sąskaitos ar čekio ir dabar už tą popierėlį tave pradės dusinti. Terorizuos ir smaugs tol, kol parklupdys, priversdamas nežinia už ką atgailauti“, – sako pats Kauno meras.
Jis priduria, kad blogiausia, jog skandalą sukėlęs A. Tapinas nei nebandė spręsti problemos iš esmės, neieškojo jos priežasčių ir nesiūlė išeičių.
„Tik niekada miesto taryboje nedirbęs juokdarys gali fantazuoti apie iškreiptą vaizdą, neva tarybos nariai nedaro nieko daugiau – tik dalyvauja posėdžiuose, komisijose ar komitetuose. Tarybos nariai dirba miestui ir žmonėms, bet jie irgi turi savo gyvenimus, šeimas. Ar išleidę savo pinigus jie neturi teisės jų atgauti?
Kaune tarybos nariai turi dirbti oriai, o aš, kaip meras, privalau tai užtikrinti. Jei iš jų reikalaujame rezultato, pažangos miestui, tai ir jie analogiškai turi teisę į deramas išmokas už sugaištą laiką, išleistas asmenines santaupas ir atiduotą energiją bei jėgas“, – tikino V. Matijošaitis[7].
