V. Kondratovičius sako, kad migracija negali tapti politiniu ginklu
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius Jungtinėse Tautose susitiko su Generalinės Asamblėjos pirmininke Annalena Baerbock ir Tarptautinės migracijos organizacijos vadovybės atstovais. Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta migracijos valdymui, sienų saugumui ir augančiam spaudimui Europos valstybėms.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, Lietuva susitikimuose akcentavo, kad kai kurios valstybės migraciją naudoja kaip spaudimo ir destabilizavimo priemonę. Pasak ministro, tokie veiksmai turi sulaukti bendro tarptautinės bendruomenės atsako.
„Migracija negali būti naudojama kaip politinis ginklas. Tai yra tiesioginis tarptautinės teisės pažeidimas, ir tokie veiksmai privalo sulaukti aiškaus ir vieningo tarptautinės bendruomenės atsako“, – sakė V. Kondratovičius.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi toliau bendradarbiauti su partneriais migracijos ir saugumo klausimais.
Šis pareiškimas nuskambėjo tęsiantis įtampai prie Europos Sąjungos rytinių sienų ir Lietuvai toliau kaltinant Baltarusijos režimą organizuojant neteisėtos migracijos srautus.
Lietuva skaičiuoja tūkstančius bandymų neteisėtai kirsti sieną
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2021 metų Lietuva užkirto kelią daugiau nei 25 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos pusės.
Vien šiais metais, ministerijos teigimu, jau užfiksuota daugiau kaip 500 tokių atvejų. Nors situacija šiuo metu vadinama santykinai stabilia, valdžia pabrėžia, kad grėsmė niekur nedingo.
Lietuva iki šiol yra išlaikiusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, paskelbtą dar 2021 metais. Taip pat tebeveikia tik du pasienio kontrolės punktai iš šešių pasienyje su Baltarusija.
Ministerija teigia, kad situaciją padėjo stabilizuoti fizinis pasienio barjeras, stebėjimo sistemos ir sustiprinta infrastruktūra pasienyje.
Tuo pačiu pripažįstama, kad migracijos maršrutai persikelia į kaimynines valstybes. Ministerija nurodo, kad pernai augo antrinė migracija iš Latvijos, o Lenkija dėl saugumo buvo atnaujinusi vidaus sienų kontrolę su Lietuva.
V. Kondratovičius kalbėjo ir apie Ukrainos pabėgėlių ateitį Lietuvoje
Susitikimuose Jungtinėse Tautose taip pat aptarta situacija Artimuosiuose Rytuose. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, užsitęsę konfliktai regione gali sukelti naujas migracijos bangas į Europą.
Ministras taip pat kalbėjo apie Ukrainos karo pabėgėlius. Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 80 tūkst. Ukrainos piliečių, o maždaug 50 tūkst. jų turi laikinosios apsaugos statusą.
Lietuva pasisako už tai, kad šis statusas būtų pratęstas ir po 2027 metų. Kartu kalbama apie būtinybę kurti aiškesnį perėjimą prie kitų teisinių statusų bei savanoriško grįžimo mechanizmų.
„Migracijos valdymas šiandien reikalauja ne tik solidarumo, bet ir atsparumo. Turime būti pasirengę tiek humanitariniams iššūkiams, tiek sąmoningam neteisėtos migracijos skatinimui“, – teigė V. Kondratovičius.
Vidaus reikalų ministerija taip pat pranešė, kad Lietuva intensyviai rengiasi nuo 2026 metų birželio įsigaliosiančiam Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimui.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją.
