Seime siūlomas referendumas dėl šeimos sampratos sulaukė ir palaikymo, ir kritikos
Seime svarstomas siūlymas surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Projektą registravo daugiau nei 60 skirtingoms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų.
Siūloma piliečių paklausti, ar jie pritaria nuostatai, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Iniciatoriai teigia, kad toks sprendimas padėtų aiškiai apibrėžti šeimos sampratą ir sustiprintų jos, kaip valstybės pagrindo, statusą. Jie taip pat pabrėžia, kad šį klausimą turėtų spręsti ne tik politikai ar teismai, bet ir pati visuomenė referendumo būdu.
Tačiau šis siūlymas sulaukia ir kritikos – dalis politikų mano, kad tokia formuluotė neatspindi realios situacijos ir gali kelti teisinių problemų.[1]
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad siūloma šeimos samprata neatitinka realaus gyvenimo
Liberalų sąjūdžio frakcija paskelbė nepalaikysianti šio referendumo projekto. Frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad siūloma formuluotė yra per siaura.
„Siūloma formuluotė, pagal kurią šeimą sudarytų tik vyro ir moters papildomumas, prieštarauja tikrovei. Mūsų visuomenėje pusė santuokų išyra, o ketvirtadalis vaikų auga su vienu iš tėvų. Tokia siaura formuluotė taip pat paneigia kitų porų teises“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.[2]
Jos pavaduotoja Edita Rudelienė taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje egzistuoja įvairios šeimos formos, kurios, jos vertinimu, neturėtų būti ignoruojamos.
Pasak liberalų, Seimas galėtų svarstyti Konstitucijos pakeitimus ir be referendumo, tačiau tokie sprendimai turėtų būti vertinami atsargiai ir atitikti konstitucinę doktriną.
Referendumo šalininkai kalba apie tradicinės šeimos stiprinimą ir sprendimo perdavimą tautai
Referendumo iniciatoriai savo ruožtu pabrėžia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, todėl jos samprata turi būti aiškiai įtvirtinta Konstitucijoje.
Jų teigimu, vyro ir moters sąjunga yra pagrindas šeimai, kaip palankiausiai aplinkai vaikų auginimui ir visuomenės tęstinumui. Taip pat akcentuojama, kad sprendimas dėl tokio svarbaus klausimo turėtų priklausyti piliečiams.
Iniciatoriai taip pat kritikuoja dabartinę teismų praktiką, teigdami, kad šeimos samprata buvo išplėsta be tiesioginio visuomenės sprendimo.
Tuo metu projekto kritikai primena, kad Konstitucinis Teismas 2019 metais yra išaiškinęs, jog šeimos samprata nėra siejama tik su santuoka ir yra neutrali lyties požiūriu.
