K. Budrys nerimauja dėl situacijos Arktyje
Naujasis ir rūpestingasis mūsų užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dabartiniame geopolitiniame kontekste susirūpino ne tik Lietuvos, bet ir Grenlandijos saugumu. Pasak jo, Lietuva kartu su Danija ir Grenlandija yra pasiruošusi prisidėti prie Arkties saugumo užtikrinimo, atsižvelgiant į augančias Rusijos ir Kinijos grėsmes.
Ministras įsitikinęs, kad klimato kaita atveria naujus strateginius kelius Šiaurėje, todėl NATO sąjungininkai turi būti budrūs[1].
Tokie K. Budrio pasisakymai nuskambėjo po to, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl išreiškė susidomėjimą Grenlandija, o JAV viceprezidentas J. D. Vance’as apkaltino Daniją nepakankamomis investicijomis į salą.
Savo ruožtu Danijos premjerė Mette Frederiksen skubiai išvyko į Grenlandiją, siekdama įtvirtinti vietos valdžios pasitikėjimą.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat priminė, kad sala priklauso Danijai, kuri yra NATO narė, todėl bet kokie bandymai keisti teritorines ribas prievarta prieštarauja tarptautinei teisei.
Arkties regiono geopolitinė svarba sparčiai auga – tirpstant ledynams, atsiveria nauji jūrų keliai, o dėl gamtinių išteklių ir strateginių pozicijų čia konkuruoja tiek Vakarų valstybės, tiek Kinija bei Rusija.
Danijos premjerė M. Frederiksen išvyko vizitui į Grenlandiją
Ketvirtadienį Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trijų dienų vizitui išvyko į Grenlandiją, kad sustiprintų ryšius su vietos pareigūnais, augant JAV susidomėjimui Arkties regionu[2].
Jos kelionė surengta po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance’as neseniai vykusio vizito metu kritikavo Daniją dėl nepakankamų investicijų Grenlandijoje. Grenlandija, kurioje gausu naudingųjų iškasenų ir kuri dėl klimato kaitos tampa vis labiau prieinama, yra strategiškai svarbi, o JAV ją laiko itin svarbia savo saugumui.
Vizito metu M. Frederiksen vaikščiojo po sostinę Nuuką kartu su salos premjeru Jensu-Frederiku Nielsenu, kuris akcentavo 57 tūkst. gyventojų talpinančios Grenlandijos apsisprendimo teisę, atsižvelgiant į JAV grasinimus aneksuoti šalį.
Naujasis Grenlandijos premjeras griežtai pasisako prieš bet kokį salos perdavimą JAV
Tuo tarpu Grenlandijos ministras pirmininkas J. F. Nielsenas griežtai atmetė JAV prezidento D. Trumpo teiginius, kad Amerika perims salos kontrolę, ir griežtai pareiškė, kad „Jungtinės Valstijos jos negaus“[3].
Grenlandija, ištekliais turtinga Danijos savivaldos teritorija, yra patekusi į geopolitinį susipriešinimą, D. Trumpui primygtinai reikalaujant, kad sala būtų gyvybiškai svarbi JAV nacionaliniam saugumui. D. Nielsenas pabrėžė Grenlandijos apsisprendimo teisę, teigdamas, kad salos ateitį spręs jos gyventojai, o ne išorės jėgos.
D. Trumpo komentarai, išsakyti neseniai NBC News duotame interviu, vėl pakurstė įtampą – JAV prezidentas užsiminė, kad salą būtų galima įsigyti be karinės jėgos.
Pripažindamas taikaus perdavimo galimybę, jis taip pat paliko atvirą galimybę panaudoti jėgą, dėl ko supyko ir Grenlandijos pareigūnai, ir Danijos vadovybė.
JAV sieks Grenlandijos dėl joje esančių vertingų gamtos išteklių?
Kovo pabaigoje į Grenlandiją vyko JAV viceprezidentas JD Vance’as ir antroji ponia Usha Vance. Nepaisant to, kad Grenlandijos vadovai griežtai atmeta šią idėją, prezidentas D. Trumpas primygtinai tvirtina, kad JAV reikia šios teritorijos nacionalinio saugumo sumetimais. J. D. Vance’as pabrėžė, kad Grenlandijos turtingi gamtiniai ištekliai, tokie kaip auksas, varis ir retosios žemės medžiagos, yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys administracijos interesus[4].
Tačiau ekspertai teigia, kad nors ir yra tam tikrų potencialių būdų įsigyti Grenlandiją, politinės ir teisinės kliūtys yra didelės, o norint judėti pirmyn, reikėtų Danijos sutikimo.
Danija palaikė tokią Grenlandijos poziciją, tvirtindama, kad sala nenori prisijungti prie JAV. Skelbiama, kad toks žingsnis ne tik pakenktų JAV ir Danijos santykiams, bet ir galėtų sutrikdyti seniai nusistovėjusią tarptautinę partnerystę.
