Paryžiaus teismas nusprendė, kad internetinė kritika peržengė ribą ir virto baudžiamąja byla
Paryžiaus teismas pripažino dešimt asmenų kaltais dėl Brigitte Macron, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žmonos, kibernetinio persekiojimo. Aštuoni vyrai ir dvi moterys buvo nuteisti už tai, kad socialiniuose tinkluose platino teiginius apie pirmosios ponios lytį ir seksualumą, taip pat už „piktybiškas pastabas“ apie 24 metų amžiaus skirtumą tarp sutuoktinių.[1]
Daugumai kaltinamųjų skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės iki aštuonių mėnesių, keliems apribota prieiga prie socialinių tinklų. Vienas asmuo, neatvykęs į teismo posėdžius, buvo nedelsiant pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės.
Teismo sprendime pabrėžta, kad kaltinamieji veikė sąmoningai siekdami pakenkti, o jų pasisakymai buvo žeminantys ir įžeidžiantys. Šis verdiktas Prancūzijoje pateikiamas kaip kova su „neapykantos kalba“, tačiau kritiškesni stebėtojai atkreipia dėmesį, jog byla išplečia ribas tarp asmens apsaugos ir viešosios kritikos, ypač kai kalbama apie politinio elito šeimos narius.
Ankstesni išteisinimai atskleidė skirtingą Prancūzijos teismų požiūrį į teiginius apie lytį ir šmeižtą
Ne visi su šia istorija susiję procesai baigėsi nuteisimais. Dvi figūros – save nepriklausoma žurnaliste vadinanti Natacha Rey ir internetinė būrėja Amandine Roy – dar 2024 m. buvo nuteistos už šmeižtą, teigusios, kad Brigitte Macron neegzistuoja, o jos brolis Jean-Michel Trogneux neva pakeitė lytį ir pradėjo gyventi Brigitte Macron vardu.[2]
Vis dėlto apeliacinis teismas vėliau jas išteisino, argumentuodamas, kad teiginys apie lyties pakeitimą nebūtinai yra „išpuolis prieš asmens garbę“. Būtent ši formuluotė sukėlė nemažai diskusijų Prancūzijos teisinėje bendruomenėje, nes parodė, kiek slidžios yra ribos tarp nuomonės, provokacijos ir baudžiamosios atsakomybės.
Macronų pora šį sprendimą apskundė aukščiausiajai instancijai, taip signalizuodama, kad siekia ne tik pavienių nuosprendžių, bet ir platesnio teisinio precedento, kuris ateityje leistų griežčiau reaguoti į panašias kalbas.
Brigitte Macron bylos tapo dalimi platesnio ginčo dėl reputacijos apsaugos ir viešo diskurso ribų
Teismo procese daug dėmesio skirta Brigitte Macron šeimos liudijimams. Jos dukra iš ankstesnės santuokos Tiphaine Auzière teigė, kad nuolatinės kalbos internete pablogino motinos sveikatą ir gyvenimo kokybę, privertė ją nuolat galvoti apie aprangą, laikyseną ir viešą įvaizdį. Pasak jos, ypač skaudžiai tai atsiliepė anūkams, kurie mokykloje tapo patyčių taikiniu.
Šie argumentai tapo svarbia emocine bylos ašimi, tačiau kartu jie atskleidė, kaip viešosios figūros šeimos gyvenimas vis dažniau tampa politinių ir kultūrinių konfliktų lauku. Brigitte Macron nėra renkama pareigūnė, tačiau jos vaidmuo prezidento aplinkoje neišvengiamai įtraukia ją į platesnį visuomenės debatą.
Neatsitiktinai Prancūzijos sprendimas vertinamas kaip įžanga į dar didesnį procesą Jungtinėse Valstijose, kur Macronai pateikė ieškinį dėl šmeižto dešiniųjų pažiūrų influencerei Candace Owens. Pastaroji savo tinklalaidėse ir socialiniuose tinkluose ne kartą kartojo teiginius apie pirmosios ponios lytį ir 2024 m. viešai pareiškė, jog „visa savo profesine reputacija“ garantuoja, kad Brigitte Macron „iš tiesų yra vyras“.
Iš pradžių prezidento porai buvo patarta ignoruoti internetinius gandus, kad teisiniai veiksmai jų tik neišplatintų dar plačiau. Tačiau pastaraisiais metais strategija pasikeitė. Macronai nusprendė, kad išpuolių mastas tapo per didelis, ir pasirinko atvirą teisinę konfrontaciją, net ir suprasdami, jog tai reiškia asmeninio gyvenimo detalių nagrinėjimą teismuose.
Ši byla, formaliai pristatoma kaip kova su kibernetiniu smurtu, faktiškai atveria platesnį klausimą: kur baigiasi teisė į reputacijos apsaugą ir prasideda politinės galios naudojimas siekiant kontroliuoti viešą diskursą. Europoje, kur elito institucijos vis dažniau kalba apie „dezinformacijos“ grėsmes, toks precedentas gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos viešajai erdvei.
