Tėvai galės pateisinti tik 5 vaiko nelankytas dienas mokykloje
Ką tik pasibaigusiais mokslo metais tėvai dar turėjo teisę visas vaiko nelankytas pamokas pateisinti patys – mokyklos neturėjo teisės reikalauti gydymo įstaigos išrašų apie vaiko sveikatos būklę. Jei tėvai parašė, kad vaikas sirgo, mokykla turėjo tikėti, kad vaikas išties sirgo. Tačiau dabar katino dienos baigėsi – pateisinti tėvai galės tik 5 dienas per mėnesį, kitu atveju reikės gauti medikų išrašą. Tai papildoma našta ir taip apkrautiems šeimos gydytojams, bet bent jau politikams nagrinėjant šį klausimą sistema, kaip toji informacija suvaikščios, nebuvo paminėta.
Buvusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė anksčiau sakė, kad į ministeriją kreipiasi mokytojai, sakydami, kad situacija su vaikų lankomumu yra itin prasta.
„Į mus kreipiasi mokytojai, mokyklų vadovų asociacijos, ir prašo kad padėtume tvarkytis su šiuo klausimu. Mokyklos lankomumas tiesiogiai koreliuoja su mokymosi rezultatais. Tikrai matome, kad skaičius pamokų, kurios yra nepateisintos net ir tėvų rašteliu, yra didelis. Norime aiškiai pasakyti, kad netoleruosime pamokų nelankymo be pateisinamos priežasties. Mokyklos dažnai nežino, kas vyksta su vaiku, ar jis tikrai serga, turime pasirūpinti ir žinoti, kur yra vaikas ir kas vyksta. Turime pirminį variantą, kad galėtų būti penkios dienos, kurios gali būti pateisinamos tėvų rašteliu“, – sakė ex ministrė[1].
Nelankant pamokų mokytojai apie tai informuos vaiko teises
Seimas nusprendė, kad mokyklos privalės informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Tokiu būdu vaiko teisės, gavusios pranešimą, turės domėtis informacija, inicijuoti paslaugų teikimą, lankyti šeimą.
„Mes turime problemų visose ugdymo įstaigose. Labai svarbu, kad tėvai žinotų. Šiandien mes negalime užtikrinti, kad tėvams iš karto ateitų informacija ir būtų pranešta, kad vaikas yra mokykloje. Ne visose mokyklose mes turime praėjimą, neturi vaikai kortelių, tai norint išspręsti lankomumo problemą, žinoti ir kad tėvai prisiimtų atsakomybę, jei vaikas nelanko mokyklose, jeigu jis nepateikia informacijos, kad tėvai tikrai žinotų“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė[2].
Sprendimas žalingas, sako psichologai
Lietuvos psichologų sąjungos narė Alina Martinkutė-Vorobej atkreipė dėmesį, kad bet kokiais būdais bandoma priversti ugdymo įstaigas lankyti visus vaikus, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių vaikas nelanko. Tačiau kyla ir klausimas, kuo vadovaujantis mokykloms (ir VGK) priskiriamos lankomumo kontrolės funkcijos.
„Skaitau LR Švietimo įstatymą – už mokyklos lankymą atsakingas mokinys, už lankymo užtikrinimą – jo tėvai. Mokyklos funkcija – informuoti (!) tėvus apie lankymą ir, teikiant socialinę pedagoginę pagalbą, „šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti“,– atkreipia dėmesį ji ir priduria, kad jokio sekimo ir kontrolės mechanizmo, kaip vieno iš mokyklos prievolių, numatyta net nėra.
Ji pridūrė, kad švietimo reformų sūkuryje mokytojams tokie sprendimai – tik dar viena neapmokėta darbo funkcija.
„Su įtraukiuoju ugdymu, individualiais pagalbos planais ir su tokiais nelogiškais „5 dienų“ sprendimais lengviau nebus. Įdomu, ar ŠMSM, priimdama sprendimus, pagalvoja, kad juos įgyvendinti turės konkretūs žmonės, kurie jau šiandien tempia ne vieną papildomą sprendimą, funkciją, reikalavimą..? Savo laiko ir ir kitų resursų sąskaita, jei ką“, – sako psichologė.
Vaikai ir jų tėvai dažnokai pamiršta savo pareigas
Tuo tarpu švietimietė, Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad atėjo metas vaikams ir jų tėvams priminti, kad mokytis ir eiti į mokyklą privalu – toks vaiko darbas. Jei norime turėti protingus ir našius visuomenės narius, aplaidžiai žiūrėti į jų ugdymą niekaip negalima.
„Čia labai svarbu ir tėvų sąmoningumas, supratimas, kad mokyklos lankymas privalomas ir mokymasis yra rimtas darbas. Tai ne pabuvimo ar tik pabendravimo su bendraamžiais, laiko praleidimo ar pan. vieta.
Gal ir kai kam jau reikia priminti, kad mokykloje privalu mokytis. Tai vaiko darbas. Ir tokia pat pareiga jos lankymas kaip suaugusiųjų atėjimas į darbą.
Deja, tenka sutikti ir jau dera susitarti, kiek gali patys tėvai pateisinti praleistų pamokų. Tikrai nesmagu, kai negali pasitikėti tėvais. Bet dėl kai kurių nesąžiningai pateisinančių vaiko lankomumą dabar bus limitas visiems, tikiuosi, kad sąlyginis, nes būna rimtų priežasčių“, – sakė V. Targamadzė.
Politikė pridūrė, kad paradoksas tas, kad pamokų nelankymo problema yra daugiau žodinė, nes susistemintos informacijos niekas kaip ir neturi.
„Mane ir vėl stebina, kad niekas negali pateikti realios pamokų lankomumo situacijos. Kreipėmės dėl duomenų apie pamokų lankomumą į įvairias institucijas. Niekas negali jų pateikti. Jau nekalbu apie išsamią pamokų nelankomumo situacijos analizę. Pasirodo, kad viena iš priežasčių yra skirtingi dienynai. Tik dabar tarsi sužinoma?! Graudu“, – skepsio neslėpė pašnekovė[3].
