Įtariamieji kyšininkavimu stos prieš teismą
Bylos duomenimis, galimai daugiau nei 3 tūkstančių eurų kyšis už palankų milijoninės vertės sutarties įvertinimą – toks įtarimas krašto apsaugos sistemoje peraugo į baudžiamąją bylą, jau pasiekusią teismą. Kauno apygardos prokuratūra kaltinimus pateikė Vilniuje veikiančiai uždarajai akcinei bendrovei ir jos akcininkui E. G., o tyrimą organizavo prokuratūra ir atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Bylos duomenimis, praėjusių metų gruodį bendrovės atstovas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui galimai tiesiogiai perdavė daugiau nei 3 tūkst. eurų kyšį. Įtariama, kad taip buvo siekiama palankaus bendrovės atliktų statybos darbų įvertinimo pagal daugiau nei 1,28 mln. eurų vertės viešojo pirkimo sutartį su Krašto apsaugos ministerija[1].
Tyrimo metu surinkta medžiaga leido prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą teismui. Už papirkimą įstatymas numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų, o byla bus nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Skelbiama, esą viskas prasidėjo ne nuo teisėsaugos veiksmų, o nuo paties krašto apsaugos sistemos darbuotojo sprendimo netylėti. Apie jam galimai pasiūlytą kyšį buvo pranešta vidiniu pranešimų kanalu, o gauta informacija nedelsiant perduota STT. Tyrimo interesais apie situaciją viešai nepranešta iki jo pabaigos.
Valstybės kontrolė imsis KAM patikros
Sausio mėnesį Valstybės kontrolė pranešė, kad augant milijardinėms išlaidoms gynybai, po didinamuoju stiklu atsidurs KAM valdomi finansai. Skelbta, esą šiemet planuojami auditai pirmiausia bus nukreipti į sparčiai didėjantį gynybos biudžetą, kuris pastaraisiais metais augo itin reikšmingai. Auditoriai vertins, kaip planuojamos ir naudojamos lėšos, ar sprendimai dėl investicijų grindžiami ilgalaike strategija, ir ar didėjantys finansiniai įsipareigojimai nekelia papildomų rizikų valstybės finansams.
Didžiausias dėmesys teks konkretiems KAM projektams ir sprendimams – bus analizuojamas gynybos įsigijimų skaidrumas, kariuomenės logistikos valdymas bei didelės vertės infrastruktūros projektai, tokie kaip Rūdninkų karinio poligono plėtra.
Tuomet VK pabrėžė, esą tokiais veiksmais siekiama atsakyti į esminį klausimą: ar milijardinės investicijos į gynybą realiai stiprina Lietuvos saugumą, ar dalis lėšų panaudojama neefektyviai, be aiškaus ilgalaikio poveikio. Auditų rezultatai turėtų parodyti, kiek pagrįsti yra sprendimai, kai kalbama apie vis didesnius valstybės pinigus, nukreipiamus į gynybos sistemą.
8 iš 10 lietuvių korupciją vis dar laiko paplitusia: ryšiai ir „padėkos“ – kasdienybė
Korupcija Lietuvoje vis dar laikoma plačiai paplitusia – tai rodo naujausias Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas, pagal kurį net 81 proc. gyventojų ir daugiau nei pusė valstybės tarnautojų mano, kad ši problema išlieka aktuali. Apklausos dalyviai vis dažniau pabrėžia uždarą sprendimų priėmimą ir interesų grupių įtaką, ypač tokiose srityse kaip statybos, energetika, sveikatos apsauga ar aplinkosauga.
Didžiausiu korupcijos židiniu gyventojai ir toliau laiko sveikatos sektorių, taip pat politiką, savivaldybes ir parlamentą. Nors kyšių davimas ilgainiui mažėja, vis dar 11 proc. gyventojų pripažįsta per pastaruosius metus davę kyšį.
Tuo pačiu tyrimas atskleidžia ir sudėtingesnę korupcijos formą – neformalūs susitarimai, asmeniniai ryšiai ir „padėkos“ vis dar plačiai paplitę, nors dažnai net nelaikomi korupcija. Penktadalis gyventojų pripažįsta papildomai atsilyginę už paslaugas, o dalis naudojosi pažintimis, siekdami greitesnių ar palankesnių sprendimų.
Nors dauguma žino, kur pranešti apie pažeidimus, realus pranešimų skaičius išlieka mažas. Vis dėlto bendras kontekstas rodo ir pozityvią kryptį – tarptautiniuose reitinguose Lietuva kyla, o visuomenėje stiprėja tikėjimas, kad korupcijos mastai ateityje gali mažėti.
