<h2>Lėšas už neteisėtai gautas sveikatos priežiūros paslaugas gali išieškoti antstoliai</h2>
<p>Kasmet Privalomasis sveikatos draudimo fondas (PSDF) susiduria su atvejais, kai Lietuvos gyventojai neteisėtai pasinaudoja sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis. Praėjusiais metais, nors tokių atvejų ir buvo užfiksuota 1 tūkst. mažiau nei 2020-aisiais, į biudžetą buvo grąžinta net 2,2 mln. eurų siekusi žala. </p>
<p>Valstybinė ligonių kasa prie SAM (VLK) praneša, kad pasitaiko atvejų, kai Lietuvos gyventojai neteisėtai pasinaudoja PSDF lėšomis apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir nesutinka savanoriškai grąžinti lėšų į biudžetą. Tokiais atvejais galioja žalos išieškojimo tvarka, kurią vykdo teritorinės ligonių kasos (TLK)[1]. </p>
<p>Informacija apie nukentėjusius ir gydomus asmenis VLK pasiekia iš policijos komisariatų, prokuratūrų. Tokiais atvejais antstoliai padeda susigrąžinti gydymui išleistas ir priteistas sumas ir jas grąžina atgal į PSDF biudžetą.</p>
<blockquote>
<p>Anot VLK Teisės skyriaus vedėjo Tomo Ragausko, Ligonių kasos žalą PSDF išieško dėl padarytų nusikaltimų ar nusižengimų žmogaus gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, transporto eismo saugumui, kadangi visais šiais atvejais nukentėjusieji yra gydomi būtent PSDF lėšomis. Žala taipogi yra išieškoma asmeniui neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) arba tokiu atveju, jei asmuo nėra draustas PSD ir gauna jam nepriklausančias paslaugas Lietuvoje ar užsienyje.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigai-8.jpg" alt="" /></p>
<h2>Per neatsakingą elgesį padaroma žala ir kitiems</h2>
<p>Apie galimybę išieškoti padarytą žalą patyrus smurtą artimoje aplinkoje liudija ir 2021 m. iš kaltininko išieškota solidi, 22 tūkst. eurų siekusi suma, skirta padengti pacientės, patyrusios smurtą šeimoje, gydymo išlaidas. </p>
<p>Kitas pavyzdys, kai yra išieškoma padaryta žala: kai asmuo, būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį ir nukenčia kartu važiavę keleiviai, drausti PSD, jų sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos iš PSD lėšų, tačiau tokiais atvejais ligonių kasos turi teisę visą fondui padarytą žalą išieškoti iš avarijos kaltininko.</p>
<p>VLK duomenimis, vien per praėjusius metus tokio tipo skolininkai į biudžetą grąžino 1,3 mln. eurų, o tai sudaro kiek daugiau nei pusę iš viso per praėjusius metus atlygintos žalos.</p>
<p>Net 180 atvejų buvo nustatyti, kai asmenys, kurie nebuvo drausti PSD, neteisėtai pasinaudojo paslaugomis būdami kitoje Europos šalyje ir gavę būtinąją medicinos pagalbą. Vien už šiuos pažeidimus per 2021 m. gauta suma siekė beveik 25 tūkst. eurų.</p>
<p>Tiesa, anot T. Ragausko, skolininkas skolą gali grąžinti ir savo noru, kol civilinis ieškinys nėra pateiktas teismui. Pasinaudojant tokia galimybe, baudžiamosios bylos gali būti nutrauktos susitaikant. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ala.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gyventojai „sukasi“ – metų metus stovi Užimtumo tarnyboje</h2>
<p>Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokiu skolininku galime tapti kiekvienas iš mūsų, o nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kad išvengti panašių nesusipratimų, svarbu žinoti, kad savarankiškai mokant PSD įmokas, jos turi būti mokamos laiku, t. y. iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos. Nesumokėjus įmokų laiku ir gavus sveikatos paslaugas, žala taipogi gali būti išieškoma[2].</p>
<p>Dėl šių priežasčių kai kurie apsukresni Lietuvos gyventojai, vos netekę pagrindinio darbo, skuba registruotis į Užimtumo tarnybą. Kai kurie iš jų yra ir „etatiniai bedarbiai“, metų metus stovintys darbo biržoje ir nemokantys PSD įmokų. Dėl pastarųjų Seime neseniai buvo priimta pataisa, pagal kurią nuo gegužės mėnesio ilgalaikiai bedarbiai turės atverti savo pinigines ir susimokėti už savo „atostogas“ nedirbant ir net neketinant ieškotis darbo[3].</p>
<p>Ilgalaikio bedarbio apibrėžimą atitinka asmuo, du kartus per 12 mėnesių laikotarpį be svarbių priežasčių atsisakęs siūlomo tinkamo darbo. Tiesa, sveikatos draudimą išsaugotų asmenys, kurie iš tiesų ruošiasi darbo rinkai.</p>
<p>Bedarbiai ir kiti savarankiškai PSD įmokas mokantys asmenys nuo šių metų taip pat turi mokėti ir didesnes socialinio draudimo įmokas. Vietoje nuo 2019 m. buvusio 38,74 eurų PSD įmokos dydžio, šiais metais už socialinį draudimą jau tenka mokėti 50,95 eurus[4].</p>
<p>Užimtumo tarnyba skelbia, kad šiuo metu Lietuvoje registruotas nedarbas siekia 10 proc., iš viso UŽT registruota 174 120 bedarbių, o per 2022 m. jau įdarbinta 30 416 asmenų[5].</p>
