A. Kubilius paskirtas į gynybos ir kosmoso komisarus: ką tai reiškia jam ir Lietuvai?
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Lietuvos nominuotam europarlamentarui Andriui Kubiliui skyrė saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso eurokomisaro portfelį.
„Jis dirbs vystant Europos gynybos sąjungą ir auginant mūsų gynybos pramonės pajėgumus“, – Europos Parlamente (EP) pristatydama A. Kubiliaus portfelį kalbėjo EK pirmininkė.
Tačiau kokios iš tiesų bus A. Kubiliaus užimamos pareigos – jos bus labiau susijusios su kosmosu ar su gynyba čia, Žemėje?
Kaip jau dabar pastebi dalis politologų, galimas finansavimas šiam portfeliui bus labai ribotas. Be to, ES šalims susitarti dėl gynybos gali būti sunku ir dėl biurokratizmo. Tad ar lietuvis eurokomisaras šiame poste galės nuveikti kažką iš tiesų reikšmingo?
Kosmoso srityje A. Kubiliaus laukia milijardiniai projektai
U. von der Leyen pasiūlė sukurti naują kosmoso ir gynybos komisaro postą šių metų pradžioje. Tai vyksta reaguojant į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą[1]. Kai U. von der Leyen pirmą kartą pasiūlė naują postą, juo susidomėjo kai kurios didžiosios šalys, pavyzdžiui, Lenkija ar Prancūzija, tačiau jos atsisakė, kai paaiškėjo, kad šis postas nebus pagrindinis. Tad ką tai reiškia A. Kubiliui?
Jis dirbs tiek su kosmoso, tiek su gynybos sritimi. EK vadovės A. Kubiliaus paskyrimo laiške neminima jokia potenciali didelė nauja kosmoso programa, tėra raginama siekti „ekonominio efektyvumo“ bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra.
Problema gali būti tai, kad Lietuva kosmoso srityje tikrai nėra lyderė. Šalis net nėra EKA narė, o A. Kubilius bus atsakingas už menkai pažįstamą, bet itin vertingą sektorių.
Jis bus atsakingas už palydovines programas, tokias kaip GPS alternatyva „Galileo“ ir „Copernicus“, taip pat užbaigs 2,4 mlrd. eurų vertės IRIS², ryšių tinklo, kuriuo siekiama konkuruoti su Elono Musko „Starlink“, kūrimą. Taip pat nurodoma, kad A. Kubilius turės parengti „bendrus ES kosmoso veiklos standartus ir taisykles“ pagal Bendrijos kosmoso teisės teisėkūros planą. Į darbų sąrašą taip pat įtraukta kosmoso duomenų ekonomikos strategija, pavesta glaudžiai bendradarbiauti su kosmoso agentūra.
Bendradarbiavimas gali atrodyti paprastas popieriuje, tačiau viską suderinti nebus lengva. Šią kadenciją už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Bretonas buvo faktinis kosmoso politikos vadovas, nors kosmosas buvo tik nedidelė jo pareigų dalis. Tačiau T. Bretonas dažnai buvo kaltinamas tuo, kad į ES politiką perkelia Prancūzijos pramonės interesus.
„Problemos tarp Komisijos ir EKA yra tiesiog įsisenėjusios. ES yra aukščiau už savo valstybes nares, o EKA yra žemiau jų, kalbant apie įgaliojimus. To tiesiog neįmanoma apeiti“, – sakė vienas, anonimu likęs Europos aviacijos ir kosmoso bendrovės aukšto rango vadovas.
Gynybos iššūkis – įtikinti ES šalis apsiginkluoti ir suprasti pavojų
Gynybos srityje, A. Kubilius bus atsakingas už tai, kad geriau organizuotų ES gynybos pramonę ir padėtų šalims narėms iš naujo apsiginkluoti, kartu toliau tiekiant ginklus Ukrainai.
„Jis dirbs kurdamas Europos gynybos sąjungą ir didindamas mūsų investicijas į pajėgumus“, – sakė Komisijos pirmininkė[2].
A. Kubiliui nurodyta parengti Europos oro gynybos skydo koncepcijas ir kibernetinės gynybos programas. A. Kubilius taip pat gavo nurodymą sukurti bloko karinio mobilumo koridorius ir siekti, kad būtų apibendrinta nacionalinių kariuomenių karinės įrangos paklausa.
U. von der Leyen birželį apskaičiavo, kad per ateinantį dešimtmetį ES gynybai reikia 500 mlrd. eurų, tačiau neaišku, iš kur bus gauta pinigų. Tokios šalys kaip Vokietija ir Nyderlandai griežtai prieštarauja bendrai skolai.
Praktikoje tikimasi daug biurokratinių ginčų
Vis dėlto, svarbiausia ne teorinės komisaro funkcijos, tačiau tai, ką ši pareigybė pakeis praktikoje. Jau dabar yra žinoma, kad naujasis gynybos bei kosmo komisaras neatliks jokio vaidmens karinėse operacijose ir nekontroliuos tokių priemonių kaip PESCO – 2017 m. pradėtas „nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas“ gynybos srityje, skirtas Europos saugumui stiprinti[3].
Ekspertai teigia, kad gynybos komisaro vaidmuo yra svarbus, nes jam priklauso pagrindinio ES saugumo ir gynybos politikos kompetencija, tačiau dabar aišku, kad jam teks spręsti ir mažiausiai tris pagrindinius klausimus bei problemas. Pirma, jam teks svarbiausia užduotis – įrodyti Bendrijai, kad gynybai bei apsaugai turi būti skiriamas dar didesnis biudžetas.
Pastaraisiais metais buvo imtasi priemonių užtikrinti, kad ES pajėgumų plėtros planas būtų grindžiamas investicijomis, tačiau institucinė konkurencija silpnina bendrą ryšį tarp nustatytų karinių poreikių, pajėgumų reikalavimų, ateities technologijų ir gynybos pramonės politikos.
ES turi visas šias sudedamąsias dalis, kad ir kokios neveiksmingos jos būtų, tačiau nėra sutarimo, kuri institucija turėtų priimti galutinį sprendimą dėl to, kur ES lygmeniu turėtų būti investuojamos lėšos. Be to, kelios valstybės narės nepritaria idėjai, kad Komisija turėtų laisvas rankas priimti tokius sprendimus.
Be to, svarbu bus nuspręsti, kaip toliau plėtoti ES ir NATO santykius gynybos pramonės politikos srityje. Daugelis ekspertų JAV ir Europoje ragina stiprinti NATO per ES prizmę. Ši idėja tikrai nėra nauja, tačiau vis dar nėra aišku, ką tai reiškia praktikoje. Iš tikrųjų gynybos pramonės politikos srityje NATO ir ES labai konkuruoja tarpusavyje, daugiausia dėl sutampančios, bet skirtingos kiekvienos organizacijos narystės struktūros ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei Jungtinės Karalystės pramoninių interesų. Tai neabejotinai galės sukelti dar daugiau iššūkių naujajam komisarui.
O jis jau ėmėsi pirmųjų darbų. A. Kubilius Vakarų žiniasklaidai teigė, jog vakarų Europa turi ruoštis galimai Rusijos atakai ir paragino šalis kaupti amuniciją, atsargas, sakydamas, kad tai yra geriausias būdas išplėsti bloko ginklų pramonę bei paruošti ją karui, kurio galima tikėtis per artimiausius kelerius metus.
„Kodėl mes nesivadovaujame karinio saugumo kriterijumi, pagal kurį turėtume šalyje kaupti tam tikrą skaičių artilerijos sviedinių ar kitų produktų, tokių kaip sprogmenys?“, – sakė europarlamentaras.
Savo idėją A. Kubilius prilygino susitarimui dėl gamtinių dujų, pagal kurį šalys turi kaupti resursus ir jais dalintis su kaimyninėmis, dujų stokojančiomis šalimis.
„Tai suteikia papildomos vertės valstybių narių saugumui, o kartu tai sukuria nuolatinę gamybos paklausą, kuri yra didžiausia gynybos pramonės problema. Pramonei trūksta stabilių ilgalaikių gamybos užsakymų“, – teigė A. Kubilius.
