Ursula von der Leyen teigia, kad Europa gyvena pavojingiausiu laikotarpiu, bet privalo išlikti pajėgi apsiginti
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen interviu Europos laikraščių aljansui LENA pabrėžė, kad šiandien pasaulis nėra ties Trečiojo pasaulinio karo slenksčiu, tačiau gyvena ypač pavojingame laikotarpyje. Jos teigimu, užduotis, kurią prisiima Europos Sąjunga, yra taikos ir laisvės išsaugojimas, todėl ES mobilizuoja iki 800 mlrd. eurų gynybos pajėgumams stiprinti.
Pasak U. von der Leyen, pasaulyje daugėja priešiškumo, todėl Europa turi būti pasirengusi ginti demokratiją, klestėjimą ir saugumą. Ji akcentavo, kad ES yra atsakinga už bendrąją rinką, pramonę, tyrimus ir inovacijas, o tai tiesiogiai apima ir gynybos sektorių. Todėl Komisija siekia sukurti stiprią gynybos pramonės bazę, investuoti į technologijas ir užtikrinti, kad ES galėtų savarankiškai reaguoti į grėsmes.
Nors gynyba pirmiausia yra valstybių narių atsakomybė, U. von der Leyen išskyrė, kad reikalinga stipresnė Europos atrama šalia NATO. Incidentai, tokie kaip Rusijos dronų atakos prieš Lenkiją, rodo, kad net jei Aljansas išlieka pagrindiniu kolektyvinės gynybos garantu, Europa privalo turėti autonomiškesnį veikimo planą.
Todėl yra kuriama programa „Readiness 2030“, kurios tikslas – užpildyti pajėgumų spragas, spartinti procedūras ir užtikrinti, kad ES galėtų apsaugoti savo teritoriją. „Mes apginsime kiekvieną Europos Sąjungos centimetrą“, – teigė ji.
Rusijos hibridinė kova ir energetinis saugumas kelia naujų iššūkių Europai
Kalbėdama apie hibridines grėsmes, U. von der Leyen pabrėžė, kad Rusijos vykdomi GPS trikdžiai Baltijos jūroje ir virš Juodosios jūros jau tapo kasdienybe. Laivyba ir oro erdvės apsauga nuolat patiria sutrikimus, o rizika avarijoms ar net mirtiniems incidentams auga. Pasak Komisijos pirmininkės, tokios priemonės parodo, jog Rusijos ambicijos nesibaigia ties Ukraina, todėl vienintelė atsvara gali būti patikimas atgrasymas ir rimtai vertinamas ES pasirengimas.
Ji priminė, kad Rusija naudoja ir kibernetines atakas prieš ES šalis, todėl būtinas koordinuotas atsakas visoje Bendrijoje. Svarbi U. von der Leyen žinia buvo ir apie energetinę nepriklausomybę. Jos teigimu, Europa ne tik spartina išsiskyrimą su rusiškais iškastiniais energijos ištekliais, bet ir masiškai investuoja į vietinę švarią energiją.
Pirmąjį 2025 m. pusmetį į Europos vėjo energetiką investuota daugiau nei 40 mlrd. eurų – rekordinė suma. Ji pabrėžė, kad šiandien jau daugiau nei 70 proc. Europos elektros gaminama iš mažo anglies dioksido kiekio šaltinių, o branduolinė energija išlieka stuburu.
Nors ES ir toliau importuos dalį energijos, pavyzdžiui, SGD ar ateityje vandenilį, tai bus tik diversifikacijos dalis, o ne priklausomybė. Šiuo atveju JAV išlieka patikimu partneriu, tačiau tikslu laikoma stipri vietinė bazė, kuri suteiktų Europai daugiau saugumo.
ES geopolitiniai sprendimai: nuo sankcijų Rusijai iki naujų partnerysčių
Interviu metu U. von der Leyen taip pat pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą įvesti 100 proc. tarifus Indijai ir Kinijai. Ji aiškiai pabrėžė, kad ES priims savarankiškus sprendimus. Tarptautinės prekybos klausimai, anot jos, negali būti traktuojami vien kaip spaudimo priemonė, tačiau akcentavo, kad ES jau pasiūlė 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kuris yra plataus masto ir skirtas priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo.
Ji pridūrė, kad transatlantinė partnerystė su JAV ir bendradarbiavimas su G7 išlieka esminiai, bet ES taip pat plečia savo ryšius su Indija, kurios vaidmuo Indijos–Ramiojo vandenyno regione vis labiau auga. U. von der Leyen nurodė, kad naujoji ES–Indijos strateginė darbotvarkė apims gynybos ir saugumo stiprinimą, o iki 2025 m. pabaigos tikimasi pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą, naudingą abiejų regionų verslui.
Tuo pat metu ES stengiasi išlaikyti stabilumą prekybos santykiuose su JAV, nes, jos žodžiais, milijonai europiečių darbo vietų priklauso nuo šios rinkos. Komentuodama JAV taikomus tarifus, ji teigė, kad alternatyva būtų buvęs prekybos karas su svarbiausiu partneriu, o to Europa negali sau leisti. „Aš niekada nežaisiu piliečių darbo vietomis ar pragyvenimu“, – pabrėžė von der Leyen.
