Nacionalinės sankcijos būtų atsakas į galimą Vengrijos veto dėl ES sankcijų Rusijai pratęsimo
Užsienio reikalų ministerija (URM) planuoja siūlyti įstatymų pataisas, kurios leistų įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Šie planai kyla dėl galimo Europos Sąjungos (ES) bendrų sankcijų pratęsimo strigimo.
URM ministras Kęstutis Budrys pranešė, kad Lietuva rengiasi įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jei vasarą nepavyks pratęsti ES sankcijų, įvestų dėl Rusijos invazijos Ukrainoje. ES sankcijos pratęsiamos tik bendru šalių sutarimu, tačiau baiminamasi, kad Vengrija esą gali vetuoti šį sprendimą.
„Artimiausiu metu Užsienio reikalų ministerija pateiks pataisas, jos dabar yra derinamos tarp ministerijų, tarp suinteresuotų institucijų, ir Vyriausybėje, ir mes tikrai galėsime padiskutuoti“, – sakė K. Budrys[1].
Jis pabrėžė, kad Lietuva sieks bendradarbiauti su kitomis Rusijos ir Baltarusijos kaimynėmis, kad šių šalių prekės sausuma nepatektų į ES, taip išbrangindamos prekybos kaštus.
Lietuva pratęsė ribojamąsias priemones ir sugalvojo naują draudimą rusams
77.lt primena, jog Lietuva šiuo metu nacionaliniu, o ne ES mastu yra nutarusi tik dėl ribojamųjų priemonių. Šių metų balandžio 17 d. Seimas vienbalsiai (115 balsų už, 1 susilaikė) pratęsė ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams iki 2026 m. gegužės 2 d.[2].
Sankcijos, pirmą kartą įvestos 2023 m. pavasarį, riboja abiejų šalių piliečių galimybes gauti leidimus gyventi Lietuvoje, Šengeno vizas, elektroninio rezidento statusą, taip pat draudžia Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą ir importuoti žemės ūkio produktus bei pašarus.
Be to, nuo 2025 m. gegužės 3 d. Rusijos piliečiams, per 3 mėnesius daugiau nei kartą vykusiems į Rusiją ar Baltarusiją, bus panaikinami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, išskyrus tam tikras išimtis, pavyzdžiui, tarptautinio transporto darbuotojus.
O kalbant apie ekonomines sankcijas, anksčiau URM ketino siūlyti ekonomines sankcijas jau per įstatymo priėmimą, tačiau, anot K. Budrio, to atsisakyta dėl Seimo narių noro detaliau padiskutuoti.
„Jeigu būtume turėję dar ilgesnę diskusiją, kurios Seimo nariai norėjo, mes būtume pametę savo ribojamąsias priemones, nes būtų baigęs galioti anas įstatymas, kuris priimtas pernai vieneriems metams“, – aiškino ministras. Dabar, pratęsus sankcijas metams, atsirado galimybė įstatymą papildyti naujomis priemonėmis, įskaitant ekonomines sankcijas.
Ambasadorių paskyrimai ir toliau vyks be atrankų
K. Budrys taip pat patvirtino, kad politiniai ambasadorių paskyrimai be atrankų išliks, nors ir bus taikomi ribotai.
„Aš ir pats esu atviras ir aiškiai formuluojantis žinią, kad mes turėsime pozicijų, dėl kurių bus politinis sutarimas“, – sakė jis.
Neseniai Lietuvos ambasadoriumi NATO buvo paskirtas buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, o praėjusioje kadencijoje ambasadoriais Japonijoje ir prie Šventojo Sosto taip pat tapo ne karjeros diplomatai.
„Tikrai ta praktika yra pasiteisinusi. Tai ji yra ir aš galiu patikinti, kad ji bus“, – teigė K. Budrys, pridurdamas, kad tai nebus vyraujanti praktika, bet galimybė liks.
Jis pabrėžė, kad tokie paskyrimai esą leidžia Lietuvai būti atstovaujamai „plačiai, kūrybingai, inovatyviai ir profesionaliai“, kartu remiantis karjeros diplomatų parama. Ministras taip pat užsiminė, kad 2026 m. planuojama pakeisti ambasadorių skyrimo tvarką, tačiau detalių neatskleidė.
Taivano klausimas ir santykiai su Kinija nesikeičia
Kalbėdamas apie santykius su Kinija, K. Budrys patvirtino, kad derybose dėl diplomatinio atstovavimo atkūrimo Kinija neprašė pakeisti Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo.
„Aš jums galiu pasakyti, kad mes toli gražu iki tenai“, – sakė jis, pabrėždamas, kad pokalbiai su Kinija kol kas apsiriboja „visiškai baziniu minimumu, kurį turi turėti valstybės, turėdamos santykius“.
Dialogas su Pekinu vyksta lėtai, o Lietuva laukia pozityvių signalų.
„Kantrybės ir ana pusė turi, kantrybės turi ir Lietuva, kaip tūkstantmetė valstybė“, – teigė ministras.
Jis atsisakė detaliau komentuoti derybas, pažymėjęs, kad vieši pasisakymai tik apsunkina procesą:
„Kiekvieną kartą, kai mes per viešąją erdvę pasikalbam, kai kažkokios nuotraukos atsiranda viešoj erdvėj, visas procesas dauginasi iš penkių kaip minimum laike, nes jis prailgėja ir apsunkėja.“
