Ukrainos parlamentas patvirtino biudžetą su trigubai didesnėmis deputatų kompensacijomis
Ukrainos Aukščiausioji Rada gruodžio 3 d. priėmė 2026 m. valstybės biudžeto įstatymą, kuriame numatytas reikšmingas liaudies deputatų kompensacijų padidinimas. Remiantis Biudžeto komiteto išvadomis, iki šiol taikyta vieno mėnesinio atlygio dydžio kompensacija bus išplėsta iki trijų mėnesinių atlyginimų.
Tai reiškia, kad prie bazinės 60–70 tūkst. grivinų algos deputatai nuo 2026 m. sausio 1 d. gaus maždaug papildomus 200 tūkst. grivinų per mėnesį, ir ši suma nebus apmokestinama. Sprendimas sulaukė daugumos pritarimo – iš viso balsavo 257 deputatai, tarp jų ir valdančiosios frakcijos „Tautos tarnai“ nariai, turintys absoliučią parlamento daugumą.
Pagal priimtus pakeitimus, papildomas finansavimas skirtas ne tik vadinamiesiems „kanceliariniams poreikiams“, bet ir kelionėms, padėjėjų išlaikymui bei rinkėjų priėmimo biurų veiklai. Bendras šių išmokų fondas sieks daugiau kaip 80 mln. grivinų per mėnesį, o metinis Rados valdybos biudžetas išaugs iki 3,9 mlrd. grivinų.
Papildomai kiekvienam deputatui skiriama 90 tūkst. grivinų per metus kelionėms Ukrainoje, o padėjėjų atlyginimų fondui vienam parlamentarui numatyta 1,749 mln. grivinų metinė suma. Nors formaliai šios lėšos nėra deputatų asmeninis atlygis, o skiriamos „oficialioms funkcijoms“, visuomenėje jos suvokiamos kaip reikšmingas politikų finansinių galimybių išplėtimas karo metu.
Sprendimas kelti išmokas karo laikotarpiu sukėlė visuomenės ir opozicijos pasipiktinimą
Didžiausią kritikos bangą sukėlė ne pats kompensacijų modelis, o sprendimo politinis laikas – karo metu, esant ribotam biudžetui ir dideliam socialinių grupių finansavimo deficitui. Opoziciniai deputatai atkreipė dėmesį, kad biudžete nėra numatyta karių atlyginimų didinimo, nors fronto linijoje tarnaujančių pajėgų apkrova ir rizika išlieka milžiniška.
Visuomenėje diskusijos dar labiau įsisiūbavo paaiškėjus, kad balsavimas įvyko praktiškai be viešų debatų, nepateikus detalaus kompensacijų modelio pagrindimo. Kritikai tai vadina ne tik komunikacine klaida, bet ir politinės atskaitomybės trūkumu.
Daugelis analitikų pastebi, kad ši situacija atspindi jau anksčiau matytą Ukrainos politinės sistemos įtampą: visuomenės lūkesčiai karo metu yra aiškūs – pirmiausia turi būti finansuojami kariai, mokytojai, infrastruktūra, o ne politikų administraciniai poreikiai.
Valdančiajai daugumai atstovaujantys deputatai ginasi teigdami, kad kompensacijos neskirtos asmeniniam pasipelnymui, o būtinos efektyviam parlamentarų darbui regione, padėjėjų išlaikymui ir rinkėjų aptarnavimui. Vis dėlto, daugelyje žiniasklaidos priemonių sprendimas įvardijamas kaip politinės intuicijos stoka, nes visuomenės paramos akivaizdžiai nėra.
Lietuvos Seimo nariai taip pat ženkliai pasididino atlyginimus naujai kadencijai
Tokiu atveju reiktų primintiir Lietuvos seimūnus. Lietuvoje 2024 m. priimti sprendimai dėl politikų atlyginimų pokyčių sukėlė ne mažiau diskusijų. Nauji įstatyme įtvirtinti pareiginės algos koeficientai lėmė, kad 2025 m. kadenciją pradedantys Seimo nariai uždirba beveik dvigubai daugiau nei jų pirmtakai.
Eilinio Seimo nario atlygis prieš mokesčius padidėjo nuo 3 608 eurų iki 6 248,90 eurų, arba nuo maždaug 2 183 eurų iki 3 780 eurų į rankas. Didžiausią šuolį patiria Seimo vadovybė: pirmininko alga auga nuo 4 798 eurų iki 8 748 eurų prieš mokesčius, o pirmojo pavaduotojo – nuo 4 315 eurų iki 7 677 eurų.
Sprendimas priimtas taikant mechanizmą, kuris politiko atlyginimą susieja su baziniu pareiginės algos dydžiu, o šis kasmet koreguojamas pagal ekonominius rodiklius. Kritikai tikino, kad Seimas „persistengė“ ir kad būtų pakakę 50 proc. atlyginimų didinimo. Naujasis modelis padarė Lietuvos parlamentarų algas vienas didžiausių Europoje, žvelgiant į santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu.
