Amerikiečiai gerokai atsilieka savo patriotiškumu nuo Ukrainos
Kol Ukrainoje vyksta aršus karas dėl šalies nepriklausomybės, į kurį įsitraukė ir civiliai gyventojai, kasdien aukojantys savo gyvybes vardan išsvajotos laisvės, amerikiečiai, pasirodo, meile savo tėvynei taip nedega. Atliktos apklausos parodė, kad tik vos kiek daugiau nei pusė amerikiečių stotų ginti savo šalies, jei šioje prasidėtų karinė invazija. Akivaizdu ir tai, kad aukotis vardan šalies yra labiau nusiteikę JAV respublikonai.
Tokia amerikiečių apklausa buvo atlikta po to, kai ukrainiečiai visam pasauliui parodė savo karinius sugebėjimus ir giliai įsišaknijusį patriotizmą.
Amerikiečių apklausą atliko Kvinipiako universitetas. Respondentų buvo klausiama: „Ką darytumėte, jei atsidurtumėte tokioje pačioje situacijoje kaip dabar yra ukrainiečiai – pasiliktumėte, kovotumėte ar išvyktumėte iš šalies?“
Apklausos rezultatai privertė aiktelėti – amerikiečiai, priešingai, nei Ukrainos žmonės, nėra nusiteikę visomis išgalėmis ginti savo tėvynės. Vos 55 proc. respondentų atsakė, jog karinės invazijos atveju liktų ir kovotų už savo šalį. Net 60 proc. patriotiškai nusiteikusių piliečių sudarė JAV respublikonai, likę 40 proc. buvo demokratai.
Dėl savo šalies kovoti labiau pasiruošę JAV respublikonai
Tiesa, tokia persvara tarp JAV respublikonų ir demokratų nustebino vyresniąją amerikiečių kartą, mat anksčiau buvo įprasta priekaištus dėl patriotiškumo stokos reikšti respublikonams, esą aukotis dėl savo šalies buvo labiau pasiruošę konservatoriai.
„Ši apklausa mums turėtų kelti nerimą, nes ji rodo gilų atotrūkį tarp šios šalies ir jos apsaugos. Be noro ginti šią šalį pilietybė tampa tik patogiu statusu, oportunistine asociacija, kurios galima atsikratyti taip pat lengvai kaip ir ją įgyti. Tai yra įsipareigojimas, kuris neapsiriboja vien metinėmis mokestinėmis prievolėmis“, – rašoma apklausą publikavusiame „Fox news“ straipsnyje.
Apklausa parodė liūdnas tendencijas JAV – šalis išgyvena tikrą teisinę krizę, kai jos žmonės praranda tikėjimą Konstitucija. Amerikiečiai esą visuomet buvo tie, kuriuos vienijo bendras tikėjimas, gyvenimas ir laisvės siekimas. Tačiau panašu, kad vis daugiau gyventojų siekia tapti nepriklausomais nuo institucijų, nuo savo kaip piliečio teisių ir pareigų. Tai rodo akivaizdų atsiskyrimą nuo savo pilietinės tapatybės.
Ir tai vyksta ne tik JAV, o ir daugelyje Vakarų šalių, kurios slepiasi po bendra Europos Sąjungos vėliava.
JAV teisinė sistema išgyvena tikrą krizę
Kartu su XXI amžiumi pasaulį išvydo ne tik pramoginė kultūra, orientuota į vienadienius ir menkaverčius malonumus, bet įsigalėjo ir iki šiol galiojusių taisyklių, nuostatų bei įstatymų menkinimas, siekis juos pakeisti ir paversti sau naudingais.
Štai JAV politikė Alexandria Ocasio-Cortez pati suabejojo Aukščiausiojo Teismo reikalingumu, kuris, jos požiūriu, priima neatitinkančius sprendimus ir iškėlė klausimus, kiek Amerikai dabar yra reikalinga dabartinė struktūra.
Konstituciją sumenkino bei pavadino ją „savotišku šiukšlynu“ ir amerikiečių žurnalistas Elie Mystal, rašantis straipsnius žurnalams „Nation“ ir „Above the Law“. Jis taip pat pasisakė ir už tai, kad Konstitucija apskritai nebeegzistuotų. Jam pritarė ir daugiau žmonių įskaitant net ir teisininkus.
Kai politikai, didžiąja dalimi formuojantys visuomenės nuomonę, viešai pasisako apie kai kurių teisės aktų nereikšmingumą ir nereikalingumą, kaip galima tikėtis, jog piliečiai gins valstybę, kuria jau seniai nebetikima? Ar tokie pasisakymai reiškia, kad patys politikai, dirbantys vardan savo valstybės, ja nebetiki?
Anot Džordžtauno universiteto profesoriaus Eddie Glaude’o, Ameriką vis dar galima išgelbėti, tačiau tam reikia atsisakyti to, kas yra dabar, tam, kad viską būtų galima „sukurti iš naujo“. Jo teigimu, tikėti, jog sistema pasikeis yra nuodinga.
Panašu, kad toks pats, o gal net ir liūdnesnis likimas laukia ir Vakarų valstybių.
Prisidengę patriotiškumo skraistėmis mes emigruojame, ieškome sau geresnio gerbūvio, bet viduje skaldomės. Priimame į save svetimybes ir nebetikime savo valdžia. Kaipgi mes kovosime už tai, ko nebeturime?
