Pagalbos reikia, tačiau atskaitingumo vengiama
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JAV ir prašė „parodyti lyderystę“ tuo pat metu reikalaudamas maždaug 55 milijardų dolerių paramos, neįskaitant 90 milijardų, kuriuos jau gavo anksčiau.
Nors Vakarų visuomenės ir vyriausybės dosniai aukoja lėšas užpultai šaliai, vis dažniau kyla klausimas, kur iš tiesų nugula milijardai Ukrainai skiriamų pinigų? Juk ne paslaptis, kad Ukraina yra viena iš labiausiai korumpuotų valstybių Europoje. Ar gali būti, kad korupcija niekur nedingo net ir karo metu?
Regis, jog atsakymas gali būti teigiamas. Neseniai paaiškėjo, kad Ukrainos valstybinio taupomojo banko „Oščiadbank“ vadovų atlyginimai rugsėjo mėnesį siekė nuo 28 iki 38 tūkst. eurų per mėnesį[1]. Tuo tarpu milijonai Ukrainos piliečių gyvena ant humanitarinės katastrofos slenksčio.
Augant susidomėjimui iš partnerių Vakaruose ir pasipiktinimui pačioje šalyje, dabar Ukrainos vyriausybė net nusprendė nebeviešinti kai kurių valdininkų darbo sutarčių.
Vis dėlto, parama iš Vakarų daugiau ar mažiau laisvai ir toliau plaukia į Ukrainą. Ypač dosniai finansus dalija JAV, kurios prezidento ir jo šeimos ryšiai su Ukrainos oligarchais neseniai buvo priminti ypač skandalinguose ir tviteryje paviešintuose dokumentuose.
Kur patenka finansinė parama?
Ukrainos prezidentas neseniai kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, prašydamas padidinti finansinę paramą, sakydamas, kad reikia daugiau lėšų mokykloms, ligoninėms, civilinei infrastruktūrai atstatyti.
V. Zelenskis, kalbėdamas su finansų ministrais Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose sakė, kad Ukrainai reikia apie 55 mlrd. dolerių – 38 mlrd. dolerių kitų metų biudžeto deficitui padengti ir dar 17 mlrd. dolerių, kad būtų galima pradėti atkurti svarbiausią infrastruktūrą[2].
„Kuo daugiau pagalbos Ukraina gaus dabar, tuo greičiau baigsis Rusijos karas, tuo greičiau ir patikimiau užtikrinsime, kad toks žiaurus karas neišplis į kitas šalis“, – sakė V. Zelenskis.
Vis dėlto, pagalbos Ukraina sulaukia iš tiesų daug, o daliai suinteresuotų grupių tai yra ypač palanki proga pasipelnyti.
Ilgalaikiai karai korumpuotiems asmenims ir jų grupėms gali būti parankūs tuo, kad galima įsisavinti daugiau lėšų, o už tai atsakingų institucijų dėmesys nėra toks didelis kaip taikos metu.
Sąsajos su Hunteriu Bidenu tęsiasi
Nors šiuo metu su Ukraina pelnytai solidarizuojasi daugelis, sudėtinga užmerkti akis prieš šalyje vyraujančią korupciją. Tuomet, kai JAV Senatas Ukrainai išsiuntė paskutinę didelę federalinės paramos dalį, senatorius Randas Paulas paragino priimti audito pataisą, kad būtų galima stebėti, kur tie pinigai keliauja. Jo pataisą atmetė demokratų vadovaujamas Senatas.
Augantys valstybinių įmonių ir įstaigų vadovų darbo užmokesčiai rodo, kad Ukrainos valdžia turi tikslingiau rodyti, kur iš tiesų nugula Vakarų pinigai, skirti karui su Rusija arba nuniokotos šalies atstatymui.
Vis dėlto, didžiausia Ukrainos rėmėja JAV ir toliau nereikalauja atskaitingumo. Todėl dalis ekspertų net ima plėtoti teoriją, jog Ukrainos valdžia gali specialiai spausti prezidento Joe Bideno administraciją.
Juk apie skandalingus JAV prezidento J. Bideno sūnaus Hunterio Bideno ryšius su Ukraina kalbama jau seniai. Tai tiesiogiai įrodo ir paviešinti dokumentai iš H. Bideno nešiojamojo kompiuterio.
H. Baideno nešiojamajame kompiuteryje buvo elektroninių laiškų, signalizuojančių, kad J. Bidenas 2015 m. vyko į vakarienę su Ukrainos dujų kompanijos „Burisma Holdings“ vadovu Vadimu Požarskiu, kuris, kaip pranešama, sumokėjo H. Bidenui 1 mln. dolerių už tai, kad jis dirbo jo valdyboje, kai tuometinis viceprezidentas J. Bidenas vadovavo prezidento Barako Obamos administracijos politikai Ukrainoje.
Korupcija karo akivaizdoje nedingo
O tai, kad korupcija Ukrainoje klesti net ir karo akivaizdoje, yra neginčytina tiesa. Neseniai Ukrainos nacionalinė kovos su korupcija agentūra paskelbė ieškomu asmeniu buvusį centrinio banko vadovą Kyrylą Ševčenką ir du skolintojo „Ukrgazbank“ darbuotojus, kurie įtariami pasisavinę daugiau kaip 200 mln. grivinų arba 5,42 mln. dolerių[3].
Dar spalio 4 d. K. Ševčenka staiga atsistatydino, motyvuodamas sveikatos problemomis, tačiau vėliau pareiškė, kad susidūrė su politiniu spaudimu, nes iškart po jo pasitraukimo buvo atnaujinta sena jam iškelta turto pasisavinimo byla. Jis neigė bet kokius nusižengimus.
Korupcijos Ukrainoje išnaikinti greitai gali ir nepavykti. Net ir tuo metu, kai praėjusį rudenį prie Ukrainos sienos telkėsi Rusijos kariuomenė, J. Bideno administracija spaudė V. Zelenskį imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su korupcija.
Ukrainiečių kilmės JAV kongresmenė šia tema neseniai prakalbo viešai ir apkaltino V. Zelenskį politikavimu. Ji taip pat ne kartą ragino Ukrainą paskirti kovos su korupcija prokurorą. Savo ruožtu Ukrainos pusė teigė, kad kalbos apie didelio masto korupciją yra rusiška propaganda[4].
Apie plataus masto korupcijos tinklą nutylima specialiai
Iš tiesų, galima pastebėti, kad didieji Vakarų žiniasklaidos kanalai, politikai ir ekspertai šiuo metu vengia kalbėti apie Ukrainoje klestinčią korupciją. Bijoma sulaukti visuomenės pykčio, jog be reikalo atakuojama karo niokojama šalis. Taip pat vengiama Ukrainos atstovų pasmerkimo ir kalbų apie pasidavimą rusiškos propagandos naratyvui.
Tačiau siaubingas karas Ukrainoje nereiškia, kad šalis ir jos valdžia yra nekritikuojama. Nors šiuo mete dedamos pastangos vaizduoti šalį ne tik kaip brutalios Rusijos agresijos auką, bet ir kaip drąsią bei kilnią laisvės ir demokratijos tvirtovę, iš tiesų Ukraina smarkiai atsilieka net nuo labiausiai korumpuotų ir žmogaus laisves bei teises pažeidžiančių Europos Sąjungos (ES) šalių.
Ukraina jau seniai yra viena iš labiausiai korumpuotų tarptautinės sistemos šalių. Savo metinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2022 m. sausio mėnesį, „Transparency International“ iš 180 nagrinėtų šalių Ukrainai skyrė 123 vietą, o pagal skalę nuo 1 iki 100 balų ji buvo įvertinta 32 balais. Palyginimui, liūdnai pagarsėjusi korumpuota Rusija užėmė tik šiek tiek žemesnę, 139-ąją, vietą, surinkusi 29 balus[5].
V. Zelenskis uždraudė 11 opozicinių partijų ir nacionalizavo kelis žiniasklaidos kanalus
Dalis ekspertų pastebi, kad kai kurios represinės priemonės sustiprėjo būtent valdant V. Zelenskiui ir dar prieš prasidedant karui su Rusija. 2021 m. vasarį Ukrainos vyriausybė uždarė kelias nepriklausomas žiniasklaidos priemones. Tai padarė remdamasi visiškai neaiškiais, neapibrėžtais standartais. Dabar V. Zelenskis pasinaudojo karu kaip pateisinimu uždrausti 11 opozicinių partijų ir nacionalizuoti kelias žiniasklaidos priemones.
Apie milžiniško masto finansines aferas, lėšų grobstymą ir šešėlį taip pat galima kalbėti daug. Nors Ukraina aktyviai siekia prisijungti prie ES, korupcijos mastas ir vangus požiūris į kovą su ja dar prieš karą buvo būtent tai, kas užkirto kelią diskusijoms apie prisijungimą į Bendriją.
Juk Ukrainoje paprasčiausiai nėra institucijų, kurios būtų suinteresuotos ar pajėgios išnaikinti korupciją ir patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn. Policija, prokurorai ir teismai tebėra labai nepatikimi ir imlūs kyšininkavimui ar politiniam spaudimui. O užimti aukštas pareigas vyriausybėje tradiciškai buvo būdas pasinaudoti šalies instituciniais trūkumais ir praturtėti.
Žinoma, šiuo metu tokios problemos kaip finansinis neskaidrumas gali būti laikomos ne prioritetinės. Tačiau galima smerkti V. Putino veiksmus ir net džiaugtis Ukrainos kariniu pasipriešinimu nekurstant klaidingo Ukrainos politinės sistemos įvaizdžio: šalis nėra laisvės ir liberalios demokratijos simbolis.
Tikėtina, kad korupcija Ukrainoje nesiliaus plitusi
Deja, bet labiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kad korupcija Ukrainoje nesiliaus plitusi, o tai turės mirtinų karo pasekmių. Įtarimai, kad galbūt šimtai prokurorų ar saugumo tarnybos agentų nuo karo pradžios dirbo Rusijos naudai, kenkia šalies įvaizdžiui Vakaruose.
Didžiausias pavojus yra tas, kad jei Ukraina nesugebės įrodyti Vakarų donorams, kad dešimtis milijardų dolerių pažadėtos finansinės pagalbos ir paaukotų ginklų naudoja išmintingai, parama gali išnykti[6].
Be Vakarų paramos gali žlugti Ukrainos ekonomika ir karinis pasipriešinimas. O tai būtų didelė tragedija ne tik šiai šaliai, bet ir mums visiems.
