<h2>Gluminantys ir tamsūs it vanagai objektai stebina daugelį</h2>
<p>Ukrainos oro erdvė šiais metais buvo užimta – tokia, matyt, karo prigimtis. Tačiau šalies mokslininkai žvelgia į dangų ir mato tai, ko nesitikėjo: nepaprastai daug NSO[1]. Toks faktas tvirtinamas naujame iš anksto spausdintame dokumente, kurį išleido Kijevo pagrindinė astronomijos observatorija, suderinusi minėtą informaciją su šalies Nacionaline mokslų akademija.</p>
<blockquote>
<p>„Mes juos matome visur“, – teigiama tyrime, pavadintame „Neatpažinti oro reiškiniai I. Įvykių stebėjimai“. „Mes stebime daug objektų, kurių prigimtis yra absoliučiai neaiški“, – mokslininkai tvirtina, jog nėra jokių požymių, kad šie objektai būtų susiję su karu ar kitais pasaulyje vykstančiais neramumais.</p>
</blockquote>
<p>Svarbu paminėti ir tai, kad tyrimas, kuris buvo atliktas NASA užsakymu, yra pagrįstas NASA pagrindinėje astronomijos observatorijoje Kijeve ir Vinarivkoje, kaime į pietus nuo Kijevo, atliktais stebėjimais. Tuo tarpu stebėjimui skirtos kameros yra išdėstytos maždaug 75 mylių (120 km) atstumu, todėl mokslininkai, laimei, gali pakartotinai stebėti danguje judančius objektus.</p>
<p>Nepaisant to, astronomai ypač dažnai mato „fantomus“, kuriuos jie apibūdina kaip juodos spalvos objektus (kūnus), neišspinduliuojančius, bet sugeriančius visą ant jų patenkančią spinduliuotę.</p>
<p>Galiausiai pažymima, jog stebimi NSO yra tokie greiti, kad itin sunku juos nufotografuoti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dario-bronnimann-fqtlfn85n-8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Akis nefiksuoja reiškinių, trunkančių mažiau nei vieną dešimtąją sekundės</h2>
<p>Ne paslaptis, kad akis nefiksuoja reiškinių ar įvykių, trunkančių trumpiau nei vieną dešimtąją sekundės; įvykiui atpažinti reikia mažiausiai keturių dešimtųjų sekundės[2]. Dėl šios priežasties įprastos nuotraukos ir vaizdo įrašai taip pat nėra užfiksuoti, dar kitaip vadinami „neatpažintais oro reiškiniais“. Norint aptikti neatpažintą oro reiškinį, vis tik reikia tiksliai sureguliuoti įrangą: užrakto greitį, kadrų dažnį bei diapazoną.</p>
<p>Tiesa, astronomai aiškino, kad norėdami prisitaikyti prie situacijos, jie sukūrė specialią stebėjimo techniką, atsižvelgdami į didelius stebimų objektų greičius, dėl ko ekspozicijos laikas parinktas taip, jog eksponavimo metu pastarųjų vaizdas beveik nepasislinktų. Tuo tarpu kadrų dažnis buvo pasirinktas atsižvelgiant į objekto greitį ir kameros matymo lauką. (Praktiškai kadrų dažnis buvo ne mažesnis nei 50 Hz.)</p>
<p>Be kita ko, be „fantomų“ mokslininkai taip pat stebi kosminius objektus, kurie neva yra ganėtinai ryškiai šviečiantys, netgi ryškesni už dangaus foną. Šie objektai neretai vadinami paukščių vardais, tokiais kaip, pavyzdžiui, greitasis sakalas, erelis ar panašiais.</p>
<p>Galų gale, teigiama, jog aptiktų pavienių, grupinių ir eskadrilių skrydžių greitis galėtų siekti maždaug 15 km/s, o patys objektai būti iki 12 metrų dydžio.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/donald-giannatti-wj1d-qiosee-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Imtasi NSO medžioklės kaip nepriklausomo projekto dėl entuziazmo šia tema</h2>
<p>Nors Jungtinėse Valstijose Pentagonas jau seniai užsiminė, spėliojo ir perspėjo, kad kai kurie NSO gali būti pažangios technologijos iš užsienio kariuomenės, ypač Kinijos ir Rusijos (nors iš tikrųjų nepateikė jokių įrodymų), pastarųjų prigimtis visgi nėra aiški[3].</p>
<p>Ir štai, NSO sugrįžo į visuomenės sąmonę po to, kai buvo užfiksuota daugybė neįprastų stebėjimų.</p>
<p>Akivaizdu, kad NSO grėsmė auga „eksponentiškai“, dėl ko privaloma sutelkti dėmesį į objektus, kurie, kaip manoma, nėra sukurti žmogaus.</p>
<p>Straipsnis apie Ukrainoje pastebėtus NSO pasaulio žiniasklaidoje yra ypač pastebimas, nes jame ne tik parodoma, kad mokslas tęsėsi karo metu, bet ir paaiškinama, jog būta daug keistų pastebėjimų ir reiškinių.</p>
