Prezidento rinkimai Ukrainoje: ar V. Zelenskis šauks piliečius balsuoti?
Nors Rusija beveik kasnakt bombarduoja Ukrainos miestus, Kijevo gatvėse ir biuruose vėl aptarinėjama galimybė šalyje surengti rinkimus. Per trejus metus trunkantį Rusijos plataus masto karą rinkimų gandai tai kildavo, tai būdavo atmetami.
JAV prezidentas D. Trumpas irgi užsiminė, kad atėjo laikas rinkimams, kritikuodamas Ukrainos lyderį V. Zelenskį. Tačiau šalies vyriausybė, opozicija ir visuomenė nuosekliai teigė, kad kova su Rusijos įsibrovėliais yra svarbiausia.
2024 m. planuoti prezidento rinkimai buvo atšaukti dėl karo padėties, įvestos po Rusijos invazijos 2022 m. vasarį. Vis dėlto Kremlius tvirtina, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis yra neteisėtas lyderis, ir reikalauja naujų rinkimų kaip paliaubų sąlygos[1].
Pastaruoju metu, vykstant paliaubų deryboms, šaltiniai užsimena, kad rinkimai galėtų įvykti dar šiais metais, nors oficialių patvirtinimų nėra.
V. Zelenskio vizitas JAV paskatino kalbas, bet jo populiarumas nekrenta
Nepaisant viešų neigimų, rinkimų galimybė svarstoma dėl kelių priežasčių. Kijevo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) kovo mėn. apklausa parodė, kad V. Zelenskį remia 69 % ukrainiečių, keliais punktais daugiau nei prieš mėnesį, ypač po D. Trumpo ir viceprezidento JD Vance kritikos Baltuosiuose rūmuose.
Diplomatų teigimu, V. Zelenskis gali manyti, kad dabar yra geriausias metas laimėti rinkimus ir užsitikrinti antrą kadenciją, kol po karo neiškilo politiniai nesutarimai. Pergalė sustiprintų jo pozicijas ilgalaikėse taikos derybose ir paneigtų Rusijos prezidento V. Putino teiginius, kad Jungtinės Tautos turėtų perimti Ukrainą ir surengti „demokratinius rinkimus“.
Be to, JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas kovo 21 d. Tuckerio Carlsono tinklalaidėje pareiškė: „Jie sutiko. Ukrainoje bus rinkimai.“ Gegužės pradžioje parlamentas turės balsuoti dėl karo padėties pratęsimo, o V. Zelenskis galėtų paskelbti jos panaikinimą ir rinkimus vasarą[2].
Rinkimai karo metu reiškia ir logistinius iššūkius
Rinkimų organizavimas kelia rimtų logistinių sunkumų: milijonai ukrainiečių yra šalį palikę pabėgėliai, kariauja fronte ar gyvena okupuotose teritorijose. Kai kurie siūlo naudoti programėlę „Diia“, kurioje saugomi pagrindiniai dokumentai, tokie kaip pasas ar vairuotojo pažymėjimas, leidžianti balsuoti greitai ir saugiai.
„Diia“ sėkmingai veikė per „Eurovizijos“ balsavimą, o pernai gruodį V. Zelenskis per ją skyrė žiemos išmokas. Tačiau tam reikėtų naujų įstatymų, kuriems parlamentas gali nepritarti.
Programėlė gali būti pažeidžiama kibernetinių atakų, o rinkėjų sąrašai yra pasenę. Karo padėties panaikinimas per laikinas paliaubas galėtų sukelti chaosą, pavyzdžiui, karių pasitraukimą iš fronto, o Rusija galėtų pulti balsavimo vietas. Rinkimai taip pat atvertų kelią politiniams ginčams ir Rusijos propagandai, galinčiai paveikti rezultatus.
Bene stipriausias argumentas prieš rinkimus yra tai, kad patys ukrainiečiai jų nenori. Kovo mėn. atliktos apklausos duomenimis, apie 78 proc. žmonių nepritarė rinkimų organizavimui net ir visiškai užbaigus karą.
