Vokietija reikalauja ekstradicijos dėl 2022 m. „Nord Stream“ atakos suimtam ukrainiečiui
Vokietijos pareigūnai siekia, kad Lenkijoje sulaikytas ukrainietis būtų išduotas tėvynei ir stotų prieš teismą dėl įtarimų dalyvavus 2022 metų rugsėjį įvykdytoje atakoje prieš Baltijos jūros dugnu einančius „Nord Stream“ dujotiekius.
Įtariamasis, žiniasklaidoje įvardytas kaip Volodymyras Z., o Vokietijos institucijų – kaip Vladimiras Z.,, įtariamas buvęs grupės nariu, kuri padėjo sprogmenis prie Bornholmo salos, susprogdindama „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynus[1].
Vokietijos federalinis teisingumo teismas nurodė, kad įtariamasis „dalyvavo būtinuose nardymuose, siekiant padėti sprogmenis“. Pareigūnų teigimu, grupė pasinaudojo suklastotais dokumentais ir iš Vokietijos įmonės per tarpininkus išsinuomavo jachtą, kuri išplaukė iš Rostoko uosto.
Po vandeniu įvykdytos sprogdinimų atakos rugsėjo 26 dieną sugadino tris iš keturių dujotiekių, nutiestų iš Rusijos į Vokietiją, ir dar labiau paaštrino energetinę krizę bei geopolitinę įtampą septynis mėnesius po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Gynyba kelia klausimą dėl atsakomybės, Kremlius kaltina Kijevą
Įtariamojo advokatas Tymoteuszas Paprockis antradienį patvirtino Lenkijos TVN24 kanalui, kad jo klientas buvo sulaikytas paryčiais netoli Varšuvos pagal Europos arešto orderį, išduotą Vokietijos. „Mano klientas buvo sulaikytas ankstų rytą pagal orderį, susijusį su „Nord Stream 2“ byla“, – teigė gynėjas.
Advokatas planuoja teisme įrodinėti, kad „nė vienas ukrainietis negali būti laikomas baudžiamai atsakingu už išpuolį prieš šiuos dujotiekius, nes pajamos iš dujų, tiekiamų per „Nord Stream 2“, turėjo finansuoti Rusijos karo pastangas, kaip ilgą laiką buvo daroma per „Nord Stream 1“.“
Kremlius antradienį pareiškė besitikintis, kad Vokietija baigs tyrimą, ir pakartojo kaltinimus, jog už sprogdinimus atsakinga Ukraina. Iš pradžių daug kas įtarė, kad už ataką galėjo būti atsakinga Rusija, tačiau Vokietijos tyrėjai dabar mano, kad už ją atsakinga šešių asmenų ukrainiečių grupė – penki vyrai ir viena moteris.

Tyrimas tęsiasi, Vokietija siekia išduoti įtariamąjį, Ukraina neigia savo atsakomybę
Vokietijos prokurorai nurodė, kad išdavus įtariamąjį jis bus pristatytas federaliniam teisėjui Karlsrūhėje. Byla kelia diplomatinį nepatogumą, nes Ukraina laikoma Vokietijos sąjungininke kare prieš Rusiją ir gauna Berlyno paramą ginklais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pareiškęs, kad jo vyriausybė nežinojo apie jokius planus susprogdinti dujotiekius ir neigia šalies atsakomybę. Praėjusį mėnesį dar vienas ukrainietis, 49 metų Serhijus Kuzniecovas, buvo sulaikytas Italijoje atostogų metu pagal Vokietijos išduotą Europos arešto orderį. Italijos teismas nusprendė jį perduoti Vokietijai, kur jam pareikšti kaltinimai dėl šios atakos.
Tyrėjų duomenimis, S. Kuzniecovas klastojo dokumentus, kad galėtų per tarpininkus išsinuomoti jachtą, iš kurios ir buvo vykdomi išpuoliai prie Bornholmo salos. Vokietijos tyrimas dėl „Nord Stream“ sprogdinimų tęsiamas, siekiant surinkti visus įrodymus apie grupės veiksmus ir galimus bendrininkus.