Apgyvendinusiems ukrainiečius išmokės 3 milijonus, o pačią Ukrainą Lietuva remia iš skolintų pinigų

<h2>Kompensacijoms skiriama suma dar gali didėti</h2>
<p>Lietuviai, noriai į savo gyvenamą plotą priėmę nuo karo bėgančius ukrainiečius, jau kreipėsi dėl pirmųjų kompensacijų. Skelbiama, kad vien už birželį jiems buvo išmokėta net 1,5 mln. eurų. Iš viso priglaudusiems ukrainiečius tautiečiams ketinama kompensuoti beveik 3 mln. eurų. Ir tai – dar ne pabaiga, mat kompensacijoms skirti numatyta dar dvigubai daugiau, o Lietuva, nenorėdama nusileisti kitoms ES valstybėms narėms, milijoninę paramą Ukrainai skiria iš skolintų pinigų.</p>
<p>Per birželio mėnesį iš apgyvendinusiųjų karo pabėgėlius iš Ukrainos iš viso buvo sulaukta net 1 500 prašymų skirti kompensacijas. Galimybė asmenims, apgyvendinusiems ukrainiečius, teikti prašymus dėl kompensacijų, galioja jau nuo balandžio^[4]. Visgi karas Ukrainoje dar nesibaigė, tad natūralu, jog pagalbos ir laikinos pastogės nuo karo bėgantiems ukrainiečiams dar prireiks, tad tokios sumos – tikrai dar ne galutinės.</p>
<p>Kaip teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kompensacija yra siekiama paskatinti būstų bei kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti gyvenamąją vietą ukrainiečiams ir padidinti gyvenamų vietų pasiūlą^[4].</p>
<p>Visgi pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktus duomenis, gausiausiai ukrainiečius priėmė šalies didmiesčių gyventojai, kurie ir gavo daugiausiai kompensacijų už ukrainiečių apgyvendinimą.</p>
<p>Štai Vilniaus miesto savivaldybėje kompensacijas gavo 1 236 asmenys, Klaipėdos miesto – 706, Kauno miesto – 689, Šiaulių miesto – 203, Kauno rajono – 200 ir Vilniaus rajono – 199^[4].</p>
<blockquote>
<p>Mažiausiai kompensacijų mokama Birštono ir Neringos (8 gavėjai), Skuodo raj. (7 gavėjai), Pagėgių (6 gavėjai) ir Rietavo (2 gavėjai) savivaldybėse. O štai nei vienas Kazlų Rūdos gyventojas dar nesikreipė dėl kompensacijos.</p>
</blockquote>
<p>Bendrai šiuo metu kompensacijoms iš viso skirta 2 934 659 eurai, o iš valstybės biudžeto kompensacijoms numatyta iš viso skirti 6,3 mln. eurų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kompensacija-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kompensacijas gali gauti ukrainiečius priėmę neatlygintinai</h2>
<p>Kompensacijas už ukrainiečių apgyvendinimą sau priklausančiose patalpose gali gauti juos neatlygintinai priėmę fiziniai ir juridiniai asmenys (išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė). Taip pat asmenys, kurie panaudos pagrindais ar pasitikėjimo teise valdo būstą, įskaitant ir nuomininkus, jei buvo gautas būsto savininko sutikimas priimti ukrainiečius^[4].</p>
<p>Dėl kompensacijos galima kreiptis ir tais atvejais, kai ukrainiečiai apgyvendinami ir negyvenamos paskirties patalpose. </p>
<blockquote>
<p>Svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmą mėnesį būstų ir patalpų savininkai ukrainiečius turėtų priimti neatlygintinai, todėl kompensacija skiriama nuo antrojo mėnesio, bet ne daugiau kaip 6 mėnesius.</p>
</blockquote>
<p>Ukrainiečius apgyvendinęs asmuo dėl kompensacijos turi kreiptis į savivaldybės administraciją, kurioje ir registruotas būstas ar kitos patalpos, kuriose apgyvendinti pabėgėliai.</p>
<h2>Reikalinga dar didesnė parama Ukrainai</h2>
<p>Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė būdama susitikime su Europos komisaru Johannes'u Hahn'u, atsakingu už biudžetą ir administravimą, pabrėžė, kad Ukrainos atkūrimui prireiks stipraus visos Bendrijos peties, o tam esą reikalingas laikinas finansinis instrumentas^[6].</p>
<p>Pasak jos, šis laikinas finansinis instrumentas leistų finansuoti ES valstybėse gavusių prieglobstį ukrainiečių poreikius ir galėtų būti finansuojamas iš 2022 ar 2023 metų ES biudžeto. Kaip kitą galimą kelią ministrė paminėjo galimybę pasinaudoti 2016 m. laikinai įsteigto ES pagalbos pabėgėliams Turkijoje instrumento patirtimi tokiu būdu svarstant papildomas priemones už ES biudžeto ribų.</p>
<p>Panašu, kad ribos paramai, skiriamai Ukrainai, dar nėra nubrėžtos. Anot G. Skaistės, Lietuva palankiai vertina sprendimus dėl 1 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos skyrimo Ukrainai, tačiau mano, jog ši parama dar nėra galutinė.</p>
<blockquote>
<p>„&lt;…&gt;. Turėtume skubiai užtikrinti greitą ir sklandų likusios beveik 8 mlrd. eurų ES makrofinansinės pagalbos išmokėjimą ir toliau telkti platesnę Vakarų partnerių ir tarptautinių finansinių institucijų paramą, mobilizuojant papildomus resursus“, – teigė ministrė^[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ukraina-9.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nutarė skirti papildomus 1 mlrd. eurų</h2>
<p>Pirmadienį Europos Vadovų Taryba (EVT) nutarė skubos tvarka Ukrainai suteikti papildomą 1 mlrd. eurų siekiančią makrofinansinę paramą^[8]. Skaičiuojant kartu su anksčiau išmokėta 1,2 mlrd. eurų siekiančia makrofinansine parama, nuo karo Ukrainoje pradžios, bendrai ES suteikta makrofinansinė parama jau siekia 2,2 mlrd. eurų ir ateinančiais mėnesiais esą turėtų dar padidėti.</p>
<blockquote>
<p>Čekijos finansų ministras Zbyněkas Stanjura net nurodė, kad materialinės ir finansinės paramos teikimas Ukrainai yra ne pasirinkimas, bet „mūsų pareiga“. </p>
</blockquote>
<p>Pranešama, kad minima parama bus teikiama kaip ilgalaikė paskola itin lengvatinėmis sąlygomis ir bus prieinama vienerius metus išmokant vieną išmoką. Tuo pačiu, priimdama šią paramą, Ukraina įsipareigos „atstatyti savo ekonomiką atsižvelgdama į savo europinius siekius“^[8]. Kitaip tariant, ES yra suinteresuota Ukrainos naryste Bendrijoje ir tą darys bet kokia kaina.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/es-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Milijoninę paramą skirs iš skolintų lėšų</h2>
<p>Ir įdomybės ties čia nesibaigia.</p>
<blockquote>
<p>Pirmadienį Lietuvos Vyriausybė pritarė, jog Ukrainos atstatymo reikmėms būtų skiriama 10 mln. eurų suma^[10]. Tiesa, net ne iš dabartinio valstybės biudžeto, bet iš skolintų lėšų, kurias su kaupu mokesčių mokėtojai grąžins ateityje. </p>
</blockquote>
<p>Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad šios lėšos yra skiriamos kritinei Ukrainos infrastruktūrai, esminių poreikių ir būtiniausių paslaugų užtikrinimui. Pranešama, kad numatytos paramos lėšos bus pervestos Ukrainos nacionaliniam bankui. </p>
<blockquote>
<p>Parama skiriama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, numatomų Finansų ministerijos viešųjų finansų valdymo programos priemonėje, apimančioje Lietuvos paramą vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvoms^[10].</p>
</blockquote>
<h2>Su išlaidomis derėtų elgtis atsargiau</h2>
<p>Gegužės pradžioje apie savo galimybes prisidėti prie nuniokotos Ukrainos atstatymo prabilo ir šalies verslas. Tiesa, nuo idėjos iki darbų pradėjimo verslui pritrūko tam tikrų draudimo ir finansavimo garantijų iš valstybės^[11].</p>
<p>Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovo Daliaus Gedvilo teigimu, prisidedant prie Ukrainos atstatymo nereikėtų blaškytis visoje šalyje, o verčiau pasirašyti konkrečius susitarimus dėl konkrečių miestų ar objektų atstatymo.</p>
<p>Visgi, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas įspėjo, kad Lietuvos verslui atstatyti nuniokotas Ukrainos teritorijas gali būti ir neįmanoma, nes lietuviškos įmonės neturi pakankamai išteklių ir dar gali susidurti su nemenka korupcijos rizika pačioje Ukrainoje^[13].</p>
<p>Tačiau kol šalies verslas gana optimistiškai žvelgė į paramą Ukrainos atstatymui, iš Lietuvos ekonomistų jau pasigirdo raginimų su lėšomis elgtis kiek apdairiau. </p>
<p>„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad nors ir Ukrainai padėtų, bet Europos aljanso toli gražu neatgaivintų Maršalo planas, kuriuo būtų įlietas trilijonas eurais ar doleriais^[13]. Priešingai, jis esą tik dar labiau kaitintų situaciją.</p>
<blockquote>
<p>Pasak N. Mačiulio, papildomos išlaidos kaip antai biudžeto deficitai ar Ukrainos atstatymas toli gražu nepagerintų situacijos, o kaip to pasekmė įtampos ir infliacija tik dar labiau augtų. Todėl, jei Europoje visgi bus recesija, iš jos, pasak ekonomisto, išeisime tik padėdami patys sau.</p>
</blockquote>