<h2>Ukraina laimi, tačiau Vakarams tai tampa papildomu galvos skausmu</h2>
<p>Ukrainos karių atkovotos teritorijos, tikslūs ir naikinantys smūgiai priešo karinei infrastruktūrai ir išsigandę, bet laimingi išlaisvintų žmonių veidai – visa tai lemia optimistines nuotaikas Ukrainos valdžios ir jos partnerių Vakaruose stovyklose. Tačiau, kalbant apie karo eigos lūžį ir galimai esminį tašką šiame kruviname konflikte, netrūksta ir nerimo nuojautos. Ar Rusijos pajėgos tikrai gali būti išvytos iš Ukrainos teritorijos, o Vladimiras Putinas – priverstas patirti tokio lygio pažeminimą ir pripažinti pralaimėjimą? </p>
<p>Deja, tokią situaciją įsivaizduoti sunku. Ukrainos pergalės gali reikšti, kad Rusija gali tapti vis labiau desperatiška ir nenuspėjama.</p>
<blockquote>
<p>Nenorėdama prarasti savo veido ir sukurto galingos ir viską šluojančios armijos vaizdinio, šalies agresorės valdžia gali ryžtis ypač amoraliems ir nehumaniškiems veiksmams – branduolinio ar kito neleistino ginklo panaudojimui, branduolinių jėgainių atakoms, siaubingiems civilių kankinimams ar net tiesioginio konflikto su NATO iššaukimui.</p>
</blockquote>
<h2>NATO nėra pasirengusi kovoti su Rusija</h2>
<p>Visų šių scenarijų tiesiog privalome išvengti. Potencialus Rusijos pykčio nukreipimas NATO link gali turėti ypač siaubingų pasekmių mums visiems, kurie dabar į karą Ukrainoje žiūrime iš stebėtojo vandens.</p>
<p>Nerimą dar labiau pakurstyti gali ir tai, kad skirtingi ekspertai teigia, kad NATO anaiptol nėra pasirengusi kovoti su Rusija. Net ir buvęs NATO generolas įspėja, kad Aljansas nepasirengęs kariauti su Rusija, jei jos invazija į Ukrainą virstų pačiu „blogiausiu“ scenarijumi.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egor-filin-j5pi9q02lbk-unsplash-13.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusija gali ryžtis siaubingiems veiksmams</h2>
<p>Praėjusią savaitę Ukrainos valdžios atstovai paskelbė, kad nuo rugsėjo pradžios atkovojo daugiau kaip 3 000 kvadratinių mylių Rusijos okupuotos teritorijos šalies rytuose ir pietuose[1]. Vakarų vyriausybės suskubo pasveikinti šalį su „didele pažanga“ kare.</p>
<p>Tačiau tuo pat metu Kijevas yra spaudžiamas išlaikyti savo kontrpuolimo tempą. Aišku, kad bent jau Europos Sąjungos (ES) šalys apie naujas sankcijas Rusijai artimiausiu metu svarstyti neplanuoja[2]. Ginklų tiekimas anksčiau ar vėliau taip pat bus gerokai sumažintas. Be to, Europa ir visas pasaulis ruošiasi ekonominiams iššūkiams ir energetikos krizei, o dėl karo Ukrainoje jau jaučiamas tam tikras nuovargis.</p>
<blockquote>
<p>Žinoma, tai nereiškia, kad Ukrainos pergalės pastarosiomis savaitėmis yra nieko nevertos. Taktiniu lygmeniu rezultatai mūšio lauke yra svarbūs, bet ne galutiniai. Rusams pereinant nuo puolimo prie gynybos, jų karinės pozicijos gali tik sustiprėti; kalbant karinėmis sąvokomis, „gynyba puolimui yra tas pats, kas trys – vienam“[3].</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, didelė įtampa užkraunama ir ant Rusijos pečių. Šaliai reikia realių laimėjimų, pavyzdžių, kaip „puikiai“ klostosi „specialiosios karinės operacijos“ eiga. Jei to nėra, V. Putinas gali imti žvalgytis į šoną ir pradėti rengti dar baisesnius planus.</p>
<h2>V. Putinas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje</h2>
<p>Pasak kai kurių ekspertų, Rusijos prezidentas atsidūrė „nepavydėtinoje“ padėtyje: jis susiduria su vidaus spaudimu, jo kariuomenė atsitraukia, net ir jo šalininkai reiškia nerimą dėl situacijos Ukrainoje.</p>
<p>Rusijos prezidentas V. Putinas gali būti silpniausioje padėtyje nuo tada, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. </p>
<blockquote>
<p>Stephenas Twitty, į atsargą išėjęs JAV kariuomenės generolas leitenantas ir buvęs JAV Europos vadavietės vado pavaduotojas teigia, kad Rusija norėjo visos Ukrainos, bet jos negavo; jie norėjo sostinės Kijevo; negavo; todėl jie perėjo prie tikslų užimti rytus ir pietus[4].</p>
</blockquote>
<p>Vis tik, ir čia patiriant nesėkmes, Rusijos vadovas ir toliau užsispyrėliškai pakartojo pažadą toliau tęsti veiksmus Ukrainoje ir pabrėžė, kad Rusija „niekur neskuba“.</p>
<p>Nors tai viešas naratyvas, Kremliuje kilusį nerimą gali numaldyti ypač pavojingi, tačiau galimai rezultatų galintys duoti sprendimai. Būtent dėl to kai kurie analitikai įspėja, kad į kampą įspraustas V. Putinas gali griebtis Rusijos branduolinio arsenalo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jeff-kingma-llwcveofjm-unsplash-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pralaiminti ir pasiduodanti Rusija – sunkiai tikėtinas scenarijus</h2>
<p>Nors palyginti su pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais dabar Rusijos ir NATO branduolinės konfrontacijos rizika atrodo sumažėjusi, analitikai mano, kad nedidelio masto taktinis smūgis prieš Ukrainą yra visiškai įmanomas. Tokiu scenarijumi, griežtesnę nei tik pasmerkimo reakciją turėtų pateikti ir NATO.</p>
<blockquote>
<p>Buvusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller teigia, kad pasaulis turi išlikti budrus. Ji sakė, kad gali būti, jog V. Putinas galėtų suduoti taktinį smūgį, demonstruodamas Rusijos branduolinę galią, galbūt virš Juodosios jūros arba prieš Ukrainos karinį objektą, tam, „kad sukeltų siaubą ne tik ukrainiečiams, bet ir pasaulinei bendruomenei, kuri teoriškai priverstų Ukrainą kapituliuoti“.</p>
</blockquote>
<p>Nors galima teigti, kad Kremliaus grasinimai panaudoti branduolinį ginklą nėra tokie dažni, tačiau, akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje žaidžia su ugnimi: aplink didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę nuolat vyksta atakos. Net ir netyčinė viena ataka gali nulemti neregėto masto katastrofą, kurios padarinius pajusti galėtų ir pati Rusija. </p>
<p>V. Putinas taip pat gali nuspręsti panaudoti civiliams ypač pavojingus cheminius ginklus, ypač „klaidingos vėliavos“ operacijoje; tokiu atveju apkaltinta būtų pati Ukraina arba Vakarai.</p>
<h2>Neatmestinas net ir blogiausias scenarijus</h2>
<p>Tačiau bene labiausiai nerimauti verčiantis Kremliaus žingsnis gali būti pasirinkimas stoti į tiesioginę konfrontaciją su NATO. </p>
<p>Tuomet NATO tektų stoti į mūšį, kuriam Aljansas nėra pasirengęs. Generolas R. Shirreffas, 2011–2014 m. ėjęs vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pavaduotojo pareigas, sakė, kad Ukrainos kontrpuolimo sėkmė „pateisino“ karinę paramą Kijevui, ypač iš JAV ir Jungtinės Karalystės.</p>
<p>Jis sakė, kad tai gali „pasiųsti galingą žinią silpnoms šalims“ aljanse dėl paramos Kijevui, „ypač vokiečiams, kurie buvo visiškai apgailėtini“.</p>
<p>Tačiau raginant NATO ir toliau didinti ginkluotės tiekimą Kijevui, nuogąstaujama, kad Aljansas negalės imtis veiksmų, jei karas išplistų už Ukrainos ribų. Rusijos valstybinė žiniasklaida ir kai kurie Maskvos politikai, atkreipdami dėmesį į NATO teikiamą karinę paramą Kijevui, konfliktą jau įvardijo kaip Aljanso ir Maskvos konfliktą.</p>
<p>Tiesioginis NATO įsitraukimas įvyktų tik tuo atveju, jei viena iš NATO valstybių narių būtų užpulta ir būtų pradėtas taikyti kolektyvinės gynybos principas, t. y. 5 straipsnis, bet net ir tokiai situacijai Aljansas nėra pasirengęs.</p>
<blockquote>
<p>„Pasirengimas blogiausiam atvejui reiškia rezervų mobilizavimą. Tai reiškia, kad reikia atkurti prarastus pajėgumus, kurie buvo atmesti per daugelį metų mažinant išlaidas gynybai. Tai reiškia, kad pramonė turi būti pasirengusi gaminti artilerijos sviedinius, prieštankines raketas, priešlėktuvines raketas. Ne tik pakeisti ukrainiečiams perduotas atsargas, bet ir pradėti kaupti mūsų pačių atsargas, nes esame išsituštinę,“ – teigia generolas R. Shirreffas[5]. </p>
</blockquote>
<h2>Raudonos linijos dar nebuvo peržengtos, bet nėra garantijų, kad tai nepasikeis</h2>
<p>Tačiau Rusijai nereikia tiesiog parodyti agresijos prieš vieną iš NATO šalių. Jai pakaktų panaudoti cheminius ar branduolinius ginklus Ukrainoje; tuomet globalus atsakas būtų ženkliai kitoks. Tiek valstybių piliečiai, tiek patys lyderiai turėtų parodyti savo politinį stuburą ir į tokio lygio agresiją raguoti atitinkamai[6].</p>
<p>Tarptautinis atsakas Rusijai būtų stiprus ir griežtas. Ukrainai ir bet kuriai kitai su Rusija besiribojančiai šaliai būtų aiškiai pasakyta, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę, ir jei ji nepasieks savo, panaudos branduolinius ginklus.</p>
<p>Žinoma, galimas ir kitoks scenarijus. Rusijos skaičiavimais, tokios atakos atveju Ukraina būtų priversta nutraukti savo karinę veiklą, o po to prasidėtų derybos. Rusija gali daryti prielaidą, kad Vakarai atsisakytų karinės paramos Ukrainai, bijodami branduolinio konflikto eskalavimo.</p>
<p>Dabar akivaizdu tai, kad Vakarai susiduria su sunkumais bandydami apskaičiuoti, kiek siekia V. Putino raudonos linijos. Iki šiol jos nebuvo peržengtos. Tačiau niekas nežino, ar tai pasikeis[7].</p>
<p>Be to, net ir neseniai kalbėdamas spaudos konferencijoje Uzbekistane, V. Putinas atmetė bet kokią kritiką dėl karo veiksmų ir teigė, kad Rusija „reagavo gana santūriai, bet tai nesitęs amžinai“[8].</p>
