Kinijos pilietis sako sumokėjęs tarpininkui, kad prisijungtų prie Rusijos pajėgų
Ukrainos gynybos pajėgos Belogorivkos rajone į nelaisvę paėmė Kinijos pilietį, esą kovojusį Rusijos pusėje. Jo istorija atskleidžia netikėtus tariamus karo užkulisius – nuo tarpininkų Kinijoje iki pažadų apie Rusijos pilietybę.
Vienas iš trijų 81-osios mechanizuotos brigados Belogorivkoje paimtų karo belaisvių – Kinijos pilietis – papasakojo, kaip atsidūrė fronte. „Ukrainskaja Pravda“, remdamasi operatyvine taktine grupe „Luhansk“, skelbia, kad jis prie Rusijos pajėgų prisijungė per tarpininką iš Kinijos, sumokėjęs 300 tūkst. rublių – daugiau nei 2 tūkst. dolerių. Už dalyvavimą kare jam buvo pažadėta Rusijos pilietybė. Pasirengimas esą vyko okupuotoje Luhansko teritorijoje, tačiau be vertėjo – tik gestais ir išmaniuoju telefonu[1].
„Grupėje buvo ir kitų Kinijos piliečių,“ – teigė belaisvis, pridurdamas, kad kai kurie jo bendražygiai Kinijoje turėjo problemų su teisėsauga[2].
Šturmo metu kinas prisipažino pasimetęs dėl kalbos barjero. „Nežinojau, ką daryti,“ – sakė jis. Nepaisant to, jo tapatybė ir pilietybė jau nustatytos. Šeima žinojo apie jo planus kariauti, tačiau oficialiai jis išvyko kaip turistas. Dabar su belaisviu dirba Ukrainos teisėsaugininkai, atliekami procesiniai veiksmai.
V. Zelenskis tvirtina, kad Rusijos pusėje kariauja daug kinų
Balandžio 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Donecko srityje į nelaisvę paimti dar du Kinijos piliečiai, kariavę Rusijos pusėje.
„Rusijos tiesioginis ar netiesioginis Kinijos ir kitų šalių įtraukimas į šį karą Europoje yra aiškus signalas, kad V. Putinas neketina nutraukti karo,“ – pabrėžė jis.
Pasak prezidento, Ukraina turi duomenų, kad Rusijos pajėgose kovoja ir daugiau kinų, o tai turėtų kelti tarptautinį susirūpinimą. Pasak jo, kare dalyvauja jau daugiau nei 150 Kinijos piliečių[3].
Kinija griežtai atmeta bet kokius kaltinimus dėl dalyvavimo kare Ukrainoje
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha dėl šio incidento iškvietė Kinijos atstovą į ministeriją.
„Tai rimtas signalas, reikalaujantis paaiškinimų,“ – teigė jis, pabrėždamas, kad tokie atvejai gali komplikuoti Ukrainos ir Kinijos santykius.
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija griežtai atmeta kaltinimus. Netgi atvirkščiai – viešai reikalauja, kad Kinijos piliečiai nesugalvotų patys vyktį į karo zoną ir prisijungti prie ten esančių pajėgų, tad Ukrainos kaltinimai neturi jokio pagrindo.
„Kinijos vyriausybė visada reikalavo, kad jos piliečiai laikytųsi atokiau nuo ginkluoto konflikto zonos ir susilaikytų nuo dalyvavimo karinėse operacijose bet kurioje pusėje,“ – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
„Ukraina turėtų teisingai vertinti Kinijos pastangas ir konstruktyvų vaidmenį, ieškant politinio sprendimo Ukrainos krizėje,“ – pridūrė jis.
