Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį turėti dvigubą pilietybę
Ukrainos parlamentas, Verchovna Rada, priėmė istorinį įstatymą, pagal kurį bus leidžiama turėti kelias pilietybes. Tai pirmas toks atvejis šalies istorijoje. Įstatymą dar turi pasirašyti prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau tai laikoma formalia procedūra, nes pats prezidentas šį pasiūlymą pateikė dar praėjusią vasarą[1].
Pasak Ukrainos vicepremjero ir nacionalinio susivienijimo ministro Oleksijaus Černyšovo, šis žingsnis yra esminis bandant paskatinti ukrainiečius grįžti namo. Tai aktualu ne tik tiems, kurie paliko šalį po Rusijos plataus masto invazijos 2022-aisiais, bet ir tiems, kurie išvyko dar 2014 metais, kai Rusija pirmąkart įsiveržė į Ukrainos teritoriją.
Šiuo metu už Ukrainos ribų gyvena iki 25 milijonų ukrainiečių, o šalies viduje apie 32 milijonus. „Šis įstatymas leis mums suvienyti ukrainiečius visame pasaulyje“, teigė O. Černyšovas interviu „Euronews“.
„Norime išlaikyti jų tapatybę“
Anksčiau Ukraina leido tik vieną, nacionalinę, pilietybę. Tai reiškė, kad įgiję kitos valstybės pilietybę žmonės automatiškai prarasdavo Ukrainos pasą arba negalėjo jo gauti. Naujas įstatymas leis ukrainiečiams, priėmusiems kitų šalių pilietybę, išlaikyti ryšį su savo gimtine.
„Yra žmonių, kurie priėmė kitų šalių pilietybes, tačiau jie vis tiek save laiko ukrainiečiais. Norime išsaugoti jų tapatybę ir duoti jiems šią galimybę“ aiškino O. Černyšovas. „Dabar mūsų piliečiai pagaliau turės sprendimą, kuris leis jiems būti ir ukrainiečiais, ir kitų šalių piliečiais.“
Dabar Ukrainos Vyriausybei teks parengti sąrašą šalių, kurių piliečiams bus leidžiama įgyti dvigubą Ukrainos pilietybę. Ukrainos užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia pabrėžė, kad šis įstatymas nebus taikomas Rusijos piliečiams, taip pat tų valstybių gyventojams, kurios nepripažįsta Ukrainos teritorinio vientisumo[2].
Ar ukrainiečiai grįš namo kariauti?
Kai kurie stebėtojai svarsto, ar leidimas turėti dvigubą pilietybę nėra tik simbolinis gestas tautos vienybei stiprinti, bet ir pragmatiška priemonė pritraukti daugiau karių į frontą. Turint omenyje, kad karas tęsiasi jau trečius metus, o mobilizacijos ištekliai senka, galimybė grįžusiems iš emigracijos vyrams išsaugoti užsienio pasus gali tapti papildomu stimulu atvykti, net jei tai reikštų privalomą karinę tarnybą. Nors valdžia to viešai neįvardija, šis sprendimas gali turėti ir labai konkretų karinį tikslą.
O. Černyšovas įsitikinęs, kad pasiekus taikų sprendimą kare su Rusija, apie trečdalis po 2022 m. invazijos išvykusių ukrainiečių grįš į gimtinę. Kiti, anot jo, „stebės situaciją ir vertins, ar verta grįžti“. Tačiau vien vilties nepakanka. Vicepremjeras pabrėžė, kad sėkmingas grįžimas priklausys nuo ekonominės plėtros, darbo vietų kūrimo ir verslo galimybių šalyje.
„Turime užtikrinti konkurencingas sąlygas darbo rinkoje, kad galėtume varžytis dėl žmonių, kurie šiuo metu dirba Europos Sąjungoje“, sakė jis. „Daugelis ES ministrų vertina ukrainiečius už jų indėlį, tačiau mes norime, kad jie tą indėlį kurtų namuose.“
Ukrainos viltis grįžimo galimybe remiasi ir ankstesne patirtimi, nes kai Rusijos kariai buvo išstumti iš Kyjivo srities ir Chersono miesto, daugelis pabėgėlių nedelsiant sugrįžo.
Nors šis įstatymas laikomas simboliniu žingsniu tautinio vienybės stiprinimo link, jo pasekmės bus labai praktinės: nuo pasų iki pilietybės teisių, turto paveldėjimo ar rinkimų dalyvavimo. Tai ne tik grįžimo, bet ir ryšio išsaugojimo mechanizmas.
Jei prezidentas, kaip tikimasi, pasirašys šį įstatymą artimiausiomis dienomis, Ukraina oficialiai taps viena iš tų šalių, kurios atpažįsta diasporą kaip svarbią tautos dalį ir suteikia jiems teisinį ryšį su gimtine.
