Artėjant karo metinėms, auga įtampa Ukrainoje ir visame regione
Vakarų pareigūnai skelbia, kad Rytinėje Ukrainos dalyje jau prasidėjo ilgai ir plačiai aptarinėtas Rusijos žiemos kontrpuolimas, kuris artėjant pavasariui, gali privesti prie įtemptų kovų visoje Ukrainos teritorijoje.
Ekspertų teigimu, į karo nuniokotą šalį siunčiamos gausios naujų rusų šauktinių pajėgos, o Maskva iki pavasario sieks atgauti didžiulius teritorijos plotus, prarastus praėjusį rudenį.
Apie naujo Rusijos puolimo pradžią kalbantys Vakarų pareigūnai akcentuoja, kad Ukrainą būtina aprūpinti pažangia ginkluote. Manoma, kad gavus reikiamų ginklų, Ukraina gali suduoti galingų smūgių rusų pajėgoms.
Ukraina, užsitikrinusi Vakarų paramą tankais ir kita ginkluote, dabar iš tiesų toliau apeliuoja į partnerius prašydama suteikti karo niokojamai šaliai naikintuvų „F-16“. Nors Vakarai kol kas atsargiai atmeta tokią galimybę, svarstoma, kad kaip ir tankų atveju, situacija gali pakisti.
Vis dėlto, siekiama nepabloginti ir taip įtemptos situacijos. Artima Rusijos sąjungininkė Baltarusija yra ant įsitraukimo į karą slenksčio, o Maskva Baltijos jūroje dislokavo savo branduolines pajėgas – pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų. Pats Kremlius taip pat vis dažniau švaistosi grasinimais Vakarams dėl augančio NATO įsitraukimo į konfliktą.
Ukrainos Rytuose prasidėjo naujas rusų puolimas
Nauja Rusijos puolimų banga prasidėjo Ukrainos Rytuose. Tai patvirtino NATO generalinis sekretorius, pažymėjęs, kad šiuo metu nėra ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarstytų derybų ir taikos galimybes.
„Mes matome, kad prezidentas Putinas ir Rusija vis dar nori kontroliuoti Ukrainą. Matome, kaip jie siunčia daugiau karių, daugiau ginklų, daugiau pajėgumų. Tikrovė tokia, kad jau matome naujo puolimo pradžią“, – sako Jensas Stoltenbergas[1].
NATO generalinio sekretoriaus teigimu, Rusijos pajėgoms šiuo metu trūksta kokybės, tačiau tokia stoka yra kompensuojama kiekybe. Būtent dėl to, pasak J. Stoltenbergo, būtina Ukrainą kuo greičiau aprūpinti papildoma ginkluote bei amunicija.
Kita vertus, JAV žiniasklaidai neįvardinti aukšto rango kariuomenės pareigūnai teigia, kad naujasis rusų puolimas yra labiau „siekiamybė nei realybė“. Tuo tarpu britų pareigūnai pažymi, jog yra „mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos šį kartą bus geriau organizuotos“[2].
JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos kariuomenė savo pilnus pajėgumus atgaus tik maždaug gegužės mėnesį, o šis staigus puolimas yra susijęs su spaudimu tiesiai iš Kremliaus.
Johnas Spenceris, į atsargą išėjęs JAV armijos majoras ir Madisono politikos forumo karybos studijų vadovas teigia, kad dabartinė rusų kontrpuolimo operacija yra pradiniame etape: panašiai kaip 2022 m. sausį, kai Rusija dislokavo savo pajėgas prie Ukrainos sienų.
„Nors kai kurie daliniai žengia išilgai linijos arba veržiasi į priekį, jie neparodė gebėjimų vykdyti koordinuotas didelio masto operacijas“, – sakė J. Spenceris[3].
Jimas Townsendas, buvęs Pentagono pareigūnas, dabar dirbantis Naujojo Amerikos saugumo centre teigia, kad rusai pradeda formuoti naujo mūšio lauką, bet nepradėjo tikrojo puolimo.
„Puolimas dar neprasidėjo, kalbant apie karių kiekius, bet jie pradeda bandyti manevruoti teritorijose ir užimti pozicijas, kad galėtų pradėti puolimą“, – teigia J. Townsendas.
Patys Vakarai atidžiai seka įvykių eigą Ukrainoje ir siekia efektyviai reaguoti į situacijos pokyčius, tačiau nesnaudžia ir Rusija. Šalies agresorės pajėgos aktyviai atakuoja karius, miestus, civilius ir infrastruktūrą palei fronto liniją rytiniame Donecko regione. Bachmutas, Donecko srities miestas ir, regis, pagrindinis Rusijos kariuomenės taikinys, dabar yra ypač sudėtingoje padėtyje.
„Bachmute nėra nė vieno kvadratinio metro, kuris būtų saugus arba nebūtų priešo ugnies ar dronų taikinyje“, – sako srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.
Jungtinės Karalystės žvalgybos institucijos teigia, kad rusų „Vagnerio“ grupuotės samdiniai, kurie vadovavo Rusijos puolimui prieš Bachmutą, per pastarąsias tris dienas pasiekė laimėjimų šiauriniuose miesto pakraščiuose, po truputį judama ir link pietinių regiono teritorijų.
Vakarai optimistiškai vertina Ukrainos šansus
Nors Ukrainos pareigūnai skambina pavojaus varpais dėl naujų Rusijos atakų, jie taip pat skeptiškai vertina dabartinius rusų šansus Rytuose.
„Jie sukaupė pakankamai pajėgų, kad užimtų vieną ar du nedidelius Donbaso miestus, bet tai ir viskas. Neįtikėtina, palyginti su panikos jausmu, kurį jie bandė sukelti Ukrainoje“, – teigia neįvardintas Ukrainos diplomatas.
Kita vertus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti aukšto rango pareigūnai siekia ne tik atmušti rusų antpuolius, tačiau ir sėkmingiau perimti mūšių kontrolę į savo rankas. Būtent dėl šios priežasties Ukraina ir toliau apeliuoja į Vakarus ir nepaliaujamai prašo papildomos ginkluotės.
Užsitikrinusi paramą tankais, dabar Ukraina iš sąjungininkų siekia gauti ir naikintuvų. Nors Vakarai kol kas nesutinka, puse lūpų kalbama apie tai, kad šis nusistatymas gali pakisti, o tai demonstruoja ir dabartinė NATO pozicija.
JAV gynybos sekretorius L. Austinas teigia, kad Ukrainai skubiai reikia didesnės karinės pagalbos.
„Šis bendras pasiryžimas palaikys Ukrainos pagreitį ateinančiomis savaitėmis“[4].
NATO gynybos ministrai ir generalinis sekretorius J. Stoltenbergas taip pat kalba, kad Vakarų šalys turi padidinti ginklų tiekimą Kijevui[5], o L. Austinas net sako, kad gavus pakankamai paramos, Ukraina gali turėti didelius šansus galutinai atmušti Rusijos puolimą.
„Tai, ką matome Rusijoje, yra tai, kad ji ir toliau įtraukia daug žmonių į karą. Šie žmonės nėra gerai pasiruošę ir gerai aprūpinti. Todėl matome, kad jie patiria daug praradimų. Tikriausiai matysime, kad tai tęsis ir toliau. Tai yra jų stiprybė. Jie turi daug žmonių. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Ukrainai suteiktume papildomų pajėgumų. Manau, kad jie turės tikrai gerų šansų gana reikšmingai pakeisti padėtį mūšio lauke ir perimti iniciatyvą. Ir sugebės ta iniciatyva pasinaudoti ateityje“, – sako L. Austinas[6].
Rusija stiprina branduolines pajėgas Baltijos jūroje
Tačiau kalbant apie įvykius Ukrainoje, nepamirštamas ir viso NATO saugumas. Skelbiama, kad NATO vis labiau nerimauja dėl Rusijos povandeninių pajėgumų, baiminasi, kad Maskvos atakos ir balistinių raketų povandeniniai laivai gali būti panaudoti karinei infrastruktūrai pulti[7].
Įtampą stiprina ir pačios Rusijos veiksmai. Norvegijos žvalgybos tarnybų duomenimis, Maskva savo Šiaurės laivyną Baltijos jūroje aprūpino taktiniais branduoliniais ginklais. Paskutinį kartą branduoliniais ginklais aprūpinti karo laivai iš Arkties uosto išplaukė dar Rusijos karinio jūrų laivyno aukso amžiuje, Šaltojo karo metais[8].
Norvegija nuogąstauja, kad šių kovinių galvučių buvimas Baltijos jūroje kelia rimtą grėsmę, nes abipusis nepasitikėjimas „padidino nepageidaujamų įvykių ir nesusipratimų tarp Rusijos ir NATO galimybę“.
Norvegijos žvalgybininkų ataskaitoje įspėjama, kad niekas neturėtų atmesti galimybės, jog „vietinis karas gali peraugti į didesnį konfliktą“, kuriame tiesiogiai dalyvautų Rusija, JAV ir NATO.
Baltarusija į karą įsitraukti žada tik tuo atveju, jei bus užpulta
O augant įtampai Baltarusijos-Ukrainos pasienyje, diktatorius Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis jokiu būdu nesiųs karių į Ukrainą. Jo teigimu, Baltarusija į karą tiesiogiai įsitrauktų tik tuo atveju, jei pati būtų užpulta.
„Mes esame taikūs žmonės. Žinome, kas yra karas, ir nenorime karo. Jokiu būdu nesiųsime savo karių į Ukrainą, nebent jūs ketinate vykdyti agresiją prieš Baltarusiją“, – sakė A. Lukašenka[9].
Kita vertus, Baltarusijos vadovo pareiškimą galima suprasti ir kaip tam tikrą pranašišką žinią Vakarams. Kalbėdamas apie karą Ukrainoje A. Lukašenka vis dėlto pažymėjo, kad Rusija yra Baltarusijos sąjungininkė „teisiškai, morališkai ir politiškai“.
Rusija piktinasi augančiu NATO ir Vakarų įsitraukimu į karą
Tuo tarpu Kremlius toliau piktinasi tęsiama Vakarų parama Ukrainai ir kalba apie tai, kad NATO demonstruoja priešiškumą Rusijai vis labiau tiesiogiai įsitraukdama į konfliktą.
„NATO yra mums priešiškai nusiteikusi organizacija, kuri šį priešiškumą įrodinėja kiekvieną dieną. Ji visomis išgalėmis stengiasi, kad jos dalyvavimas konflikte Ukrainoje būtų kuo aiškesnis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas[10].
Maskva taip pat teigia, kad NATO šalių tiekiama ginkluotė Ukrainai vilkina konfliktą ir didina tolesnio eskalavimo galimybę.
Tačiau kaltindama Vakarus, Rusija pamiršta savo nusikaltimus. Neseniai paskelbta ataskaita teigia, kad Rusijos kontroliuojamame Kryme ir Rusijoje esančiose įstaigose, kurių pagrindinis tikslas yra politinis perauklėjimas, Rusija sulaikė mažiausiai 6 000 ukrainiečių vaikų[11].
O Rusijos prezidentui tęsiant savo žiaurų karą Ukrainoje, auga ir jam nepritariančių asmenų ratas. Skelbiama, kad į V. Putino gyvybę neseniai buvo bandoma kėsintis, tačiau šio įtariamo pasikėsinimo metu, nežinomu toksinu buvo apnuodytas V. Putino karinis pareigūnas[12].
