Ukrainos pajėgos pradėjo ilgai lauktą pavasario kontrpuolimą
Remiantis pirminėmis Vakarų apžvalgininkų prognozėmis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai pradėjo ilgai lauktą pavasario kontrpuolimą prieš Rusiją ir sekmadienį sėkmingai perėjo į okupuotus Chersono regionus, toliau siekiant užimti palankias strategines pozicijas.
Tai patvirtina Vašingtone įsikūręs JAV Karo studijų institutas (ISW), kuris, remdamasis prokremliškų karinių tinklaraštininkų medžiaga teigia, kad Ukrainos kariai įsitvirtino netoli Oleškio miesto ir šiuo metu turi užsitikrinę stabilias tiekimo linijas į savo pozicijas.
JAV Karo studijų institutas taip pat skelbia, kad Ukrainos kariai ne tik įsitvirtino prie Oleškio miesto, bet ir priartėjo prie netoliese esančio Dačių kaimo.
Remiantis analitinio centro duomenimis, jei Ukraina iš tiesų būtent dabar pradės pavasarinį kontrpuolimą, pagrindinis tikslas bus pralaužti sausumos koridorių tarp Rusijos ir aneksuoto Krymo pusiasalio[1].
Reaguodama į Ukrainos bei Vakarų žiniasklaidos pranešimus apie kontrpuolimą, Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk paragino visuomenę būti kantriems ir pabrėžė, kad karinių operacijų Dniepro upės deltoje detalių negalima atskleisti dėl operatyvinių saugumo sumetimų.
Vis dėlto, apie pavasarį laukiantį kontrpuolimą kalbėta jau seniai. Ukraina aktyviai mokė naujai mobilizuotus karius, pastaruosius mėnesius sulaukdavo ir gausios paramos ginkluote iš artimiausių Vakarų partnerių. Tuo tarpu Ukrainos valdžios atstovai kalbėjo apie tai, kad tik pasitaisius oro sąlygoms, bus siekiama Rusijos pajėgas išstumti iš pietinių ir rytinių teritorijų.
Šiuo metu Rusija kontroliuoja apie 17 proc. Ukrainos teritorijos. Didžiąją dalį sudaro dar 2014 m. užgrobtos teritorijos, įskaitant Krymo pusiasalį ir Luhansko bei Donecko regionų dalis[2].
Netrukus Ukrainos gali laukti naujas Maidanas
Galimai prasidedant pavasario kontrpuolimui ir ukrainiečiams vis drąsiau svajojant apie pergalę, šalyje vis garsiau kalbama ir apie tai, kad šalies padėtis po galimai pergalingo karo išliks sudėtinga. Vis daugiau politikų ir ekspertų akcentuoja, kad Ukraina gali neišvengti dar vienos revoliucijų bangos.
Primenama, kad 2004 m. Ukrainoje vyko vadinamoji oranžinė revoliucija, 2014 m. – Maidano įvykiai. Atrodo, jog maždaug kas dešimt metų šioje šalyje vyksta revoliucinės permainos, o 2024 m. jau artėja[3].
Ukrainos liberalios proeuropietiškos partijos „Holos“ įstatymų leidėja Inna Sovsun atvirai kalba apie tai, kad šalyje artėja dar vienas politinis sukrėtimas.
Taip mano ir su Vakarų žiniasklaida bendravęs, tačiau anonimu likti norėjęs buvęs Ukrainos vyriausybės ministras, prabilęs apie tai, kad Maidanas gali pasikartoti.
Pasak jo, karas Ukrainos visuomenę nors ir sukrėtė, tačiau sukėlė dideles viltis dėl pokyčių. Pasak buvusio ministro, karui pasibaigus, žmonės norės greitų permainų, reformų ir teisingumo, tačiau tai garantuoti bus sudėtinga.
Pasak buvusio ministro, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tai bus ypač sunkus metas, nes jis pats galimai taps problemos ir visuomenės nepasitenkinimo dalimi.
Jau dabar dalis politikos ekspertų teigia, kad 84 proc. siekiantis prezidento reitingas yra tik Ukrainos piliečių susitelkimo pavyzdys, ir prognozuoja, kad jo rodikliai kris, kai tik išnyks egzistencinė grėsmė.
Dar 2019 m., kai komikas V. Zelenskis buvo išrinktas pažadėjęs ginti žmonių interesus prieš turtinguosius, neilgai trukus jo palaikymas smuko vos iki 11 proc. Tai nutiko po to, kai jis atleido už reformas ėjusį ministrą pirmininką, į savo vyriausybę susodino draugus ir buvusius verslo partnerius.
Negana to, likus keturiems mėnesiams iki Rusijos invazijos V. Zelenskis ir du jo artimi bendražygiai buvo susiję su nelegalia finansine veikla.
Tada buvo atskleista, kad Ukrainos lyderis, prieš tapdamas prezidentu, įsteigė ofšorines įmones užsienyje, tačiau net ir pradėjęs eiti pareigas toliau iš jų pelnėsi. Šie įvykiai nėra pamiršti iki šiol.
Kaip teigia opozicijos įstatymų leidėjas Mykola Kniažickis, šiuo metu V. Zelenskis tiesiog naudojasi prezidento karo meto įgaliojimais ir karine padėtimi, kad pagerintų savo įvaizdį ir kartu užgrobtų daugiau valdžios, kontroliuotų televizijos žiniasklaidą, nustumtų parlamentą į šalį.
Apie Ukrainoje bręstantį nepasitenkinimą ir galbūt net naują revoliuciją kalba ir buvęs aukšto rango JAV diplomatas, ilgus metus dirbęs Ukrainoje.
Anonimu likti norėjęs pareigūnas teigia, kad Ukrainoje V. Zelenskis yra vertinamas kaip karo vadas, tačiau susirūpinimas dėl autoritarizmo ir korupcijos yra akivaizdus.
Tačiau kitokios nuomonės laikosi Kijevo ekonomikos mokyklos prezidentas Tymofijus Mylovanovas. Jis teigia, kad kalbos apie V. Zelenskio polinkį į autoritarizmą yra laužtos iš piršto, o tai atspindi ir daugelis prezidento veiksmų.
„Iš esmės Zelenskis reaguoja į tai, ko nori žmonės. Mano nuomone, Ukrainai labai pasisekė, kad jį turi. Manau, kad ankstesni prezidentai būtų kapituliavę pirmosiomis karo savaitėmis ir ėmę derėtis su rusais“, – teigia Kijevo ekonomikos mokyklos prezidentas.
JAV tęsia paramą Ukrainai, nors susiduria su gamybos trikdžiais
Kol Ukraina planuoja savo kontrpuolimo eigą, JAV prezidento Joe Bideno administracija praėjusią savaitę pranešė, kad patvirtino papildomą 325 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai.
Į šį pagalbos paketą įeina papildomi šaudmenys didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms, pažangios raketos ir prieštankinės minos.
Paketą taip pat sudaro artilerijos sviediniai, vamzdžiais paleidžiamos, optiškai sekamos raketos, prieštankinių ginklų sistemos, prieštankinės minos, daugiau kaip 9 mln. šaudmenų, tikslioji aviacinė amunicija, bandymų ir diagnostikos įranga.
Patvirtinus šį paketą, bendra Ukrainai suteiktos saugumo pagalbos suma iš JAV sieks jau net 36,1 mlrd. dolerių.
„Mes ir toliau palaikysime savo partnerius Ukrainoje, reaguodami į besitęsiančią Rusijos agresiją“, – pranešime spaudai sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas[4].
Tačiau taip gausiai remdama Ukrainą, Amerika jau ima susidurti su sunkumais. Pavyzdžiui, Skrantono kariuomenės šaudmenų gamykloje jau ima trūkti plieninių korpusų, svarbiausiems 155 mm kalibro haubicų sviediniams, kuriuos JAV šiuo metu ypač skubiai siekia išsiųsti į Ukrainą[5].
Iš tiesų, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą atskleidė, kad JAV ir Europos sąjungininkų 155 mm sviedinių atsargos yra visiškai nepritaikytos greitam ir ilgam karui. Nors JAV ir Europa suskubo gaivinti savo karinę pramonę, situacijai suvaldyti reikia laiko, kurio bent jau Ukraina šiuo metu neturi.
V. Zelenskis ragina NATO kuo skubiau priimti Ukrainą į savo gretas
O kol karas tęsiasi, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir toliau neatsisako ambicingų vilčių jau šiais metais prisijungti prie NATO. Tai jis pareiškė ir praėjusią savaitę vykusioje bendroje spaudos konferencijoje, skirtoje paminėti NATO vadovo Jenso Stoltenbergo vizitą Kijeve.
Ukrainos vadovas per bendrą spaudos konferenciją teigė, kad liepos mėnesį Vilniuje vyksiantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas gali tapti „istoriniu“[6].
„Šį generalinio sekretoriaus vizitą, pirmąjį per visą karą, suprantame kaip ženklą, kad Aljansas yra pasirengęs pradėti naują santykių su Ukraina skyrių – ambicingo sprendimo skyrių“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Ukraina nori saugumo garantijų ir net ragino J. Stoltenbergą paspausti kai kurias NATO nares, kurios, pasak jo, vangiai teikia sunkiąją ginkluotę rusų agresiją siekiančiai atmušti Ukrainai.
NATO bloke netrūksta nesutarimų, didėja nepasitenkinamas Kanada
Tačiau šiuo metu pačiame NATO bloke netrūksta nesutarimų, kurie net neliečia Ukrainos. Neseniai paaiškėjo, kad Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau privačiai informavo NATO partnerius, kad „ilgalaikis jo šalies gynybos biudžeto trūkumas“ reiškia, jog šalis niekada nepasieks Aljanso gynybos išlaidų tikslo.
Tokia informacija buvo atskleista paviešinus Pentagono dokumentus. Juose buvo padaryta išvada, kad „plačiai paplitę kariniai trūkumai Kanadoje sukelia problemų su saugumo partneriais ir sąjungininkais, o dėl nuolatinio trūkumo Kanados ginkluotosios pajėgos dar vasario mėnesį įvertino, kad negalės vykdyti didelės operacijos, tuo pat metu sudėtingai išlaikydamos vadovavimą NATO kovinei grupei Latvijoje“[7].
Iš tiesų, Vašingtonas jau seniai spaudžia Kanadą didinti išlaidas gynybai ir modernizuoti savo karinę infrastruktūrą bei pajėgumus Arktyje. Paviešinti dokumentai rodo ir kitų NATO narių nepasitenkinimą Kanada.
Pavyzdžiui, skelbiama, kad Vokietija nerimauja dėl to, ar Kanados kariuomenė gali toliau padėti Ukrainai ir kartu vykdyti savo įsipareigojimus NATO. Dokumente taip pat teigiama, kad Turkija yra nusivylusi Kanados kariuomenės atsisakymu remti humanitarinės pagalbos operacijas po tragiško žemės drebėjimo.
