Ukrainiečiai nori Vakarų ilgojo nuotolio raketomis atakuoti Rusijos teritorijas
Ukraina siekia gauti Vakarų sąjungininkų leidimą naudoti ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“, kad smogtų taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, rašo britų laikraštis „The Guardian“, cituodamas šaltinius. Pasak leidinio, Kijevas mano, kad tai gali priversti Maskvą pradėti derybas dėl karo veiksmų nutraukimo.[1]
Pasak aukšto rango pareigūnų Kijeve, parodomoji ataka, naudojant anglų ir prancūzų sparnuotąsias raketas, gali parodyti Rusijos vadovybei, kad kariniams objektams, esantiems visai netoli Maskvos, gresia tiesioginiai smūgiai.
Neįvardytas aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnas išreiškė nuomonę, kad Rusija svarstys derybų galimybę tik tuo atveju, jei matys, kad Ukraina gali grasinti Maskvai ir Sankt Peterburgui.
Nepaisant to, tokia didelės rizikos strategija dar nesulaukia Jungtinių Valstijų palaikymo, sakoma leidinyje.
Britai vis neapsisprendžia
Pasak leidinio, Ukraina jau kelis mėnesius siekia gauti oficialų leidimą panaudoti „Storm Shadow“ prieš taikinius Rusijoje, tačiau kol kas nesulaukė didelės sėkmės. Nepaisant to, vis labiau įsitikinama, kad pagrindinė Kijevo viltis yra kontrataka, pabrėžiama medžiagoje.
Rugpjūčio 12 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad nurodė Gynybos ministerijai ir diplomatams pateikti jam sąrašą veiksmų, reikalingų norint gauti iš partnerių leidimą naudoti ilgojo nuotolio ginklus šalies teritorijai ginti.
Tą pačią dieną britų laikraštis „The Telegraph“ rašė, kad Londonas neleido Kijevui naudoti „Storm Shadow“ raketų per ataką prieš Kursko regioną. Šaltinis britų vyriausybėje leidiniui patikino, kad šalies pozicija nepasikeitė: Ukrainai tiekiama įranga yra skirta išimtinai gynybai. [2]
Vėliau „The Times“ pranešė, kad Didžioji Britanija laukia JAV patvirtinimo, prieš uždegdama Ukrainai žalią šviesą panaudoti „Storm Shadow“ smogti Rusijos teritorijai. Pasak leidinio, Vašingtonas iš tikrųjų blokuoja Londono planus suteikti Kijevui tokį leidimą.[3]
Nėra JAV, Prancūzijos ir likusių NATO sąjungininkų sutarimo
Nors britai nori suteikti Ukrainai laisvę disponuoti ilgojo nuotolio ginklais, tam reikia sąjungininkų, įskaitant Jungtines Valstijas, Prancūziją ir kitą NATO šalį, sutarimo, pažymėjo „The Times“. Šaltinis vyriausybėje interviu leidiniui pabrėžė, kad Londonas nekaltina Vašingtono dėl vėlavimo, nes tokiems sprendimams reikia laiko.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Kursko regione prasidėjo rugpjūčio 6-osios naktį, nuo to laiko regione vyksta mūšiai. Atsižvelgiant į tai, Gynybos ministerija reguliariai praneša, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir toliau atremia Ukrainos karių bandymą įsiveržti. Regione įvestas federalinis nepaprastosios padėties režimas ir paskelbta apie antiteroristinę operaciją.[4]
Rusijos, bent kol kas, sustabdyti nepavyko
Teigiama, kad vienas iš įsiveržimo į Kurską tikslų buvo siekis priversti Rusiją iš puolimo pereiti į gynybą. Panašu, kad šio tikslo pasiekti taip ir nepavyko. Į dangų pakilus Rusijos bombonešiams, Ukrainos valdžios institucijos antradienį visoje šalyje paskelbė naujus perspėjimus dėl antskrydžių, informavo „Elta“.
Ši žinia pasirodė praėjus dienai po to, kai Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainos elektros tinklus.
Ukrainos oro pajėgos anksti antradienį patvirtino, kad iš Engelso aerodromo Rusijos vakaruose pakilo keli bombonešiai Tu-95MS. Dėl to šalyje buvo paskelbti perspėjimai dėl oro atakų.
Rusija pirmadienį į Ukrainą paleido šimtus dronų ir raketų. Žuvo mažiausiai keturi žmonės. Ataka sukėlė plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimus.
Vietos pareigūnai pranešė, kad dar trys žmonės žuvo per naktines Rusijos atakas – du žuvo Vidurio Ukrainos mieste Krivoj Roge, vienas gyvybės neteko pietrytinėje Zaporožėje.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Maskva paleido mažiausiai 127 raketas ir 109 dronus, o tai buvo viena didžiausių Rusijos atakų.
Pasak Ukrainos oro pajėgų vado Mykolos Oleščuko, buvo numuštos 102 raketos ir 99 dronai.
