Vakarų parama Ukrainai viršija 300 milijardų eurų, didžiausias rėmėjas — JAV
Nuo karo pradžios Ukraina gavo daugiau nei 309 milijardus eurų paramos iš 41 šalies. Pagal Kylio instituto duomenis, ši suma apima karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą.
Karinei paramai priskiriami ginklai, įranga ir finansavimas kariuomenei. Humanitarinė pagalba apima medicinos priemones, maistą ir civiliams skirtas prekes. Finansinė pagalba teikiama kaip dotacijos, paskolos ar garantijos.
Iš NATO šalių 29 iš 32 narių skyrė finansinę paramą Ukrainai. Be to, paramą teikė ir 12 ne NATO šalių: Australija, Austrija, Kipras, Airija, Japonija, Malta, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Šveicarija, Kinija, Taivanas ir Indija. Europos Sąjunga taip pat reikšmingai prisidėjo per Komisiją ir Tarybą[1].
Didžiausia paramą teikusi valstybė — JAV. Tarp 2022 metų sausio 24 dienos ir 2025 metų birželio 30 dienos JAV suteikė 114,64 milijardo eurų paramos, iš kurios karinė dalis sudarė 64,6 mlrd., finansinė – 46,6 mlrd., humanitarinė – 3,4 mlrd.
Antroje vietoje pagal paramą yra Europos Komisija ir Taryba su 63,19 milijardo eurų. Toliau seka Vokietija (21,29 mlrd.), Jungtinė Karalystė (18,6 mlrd.) ir Japonija (13,57 mlrd.).
Iš viso Ukraina gavo:
– Karinės pagalbos už 149,26 mlrd. eurų
– Finansinės pagalbos už 139,34 mlrd. eurų
– Humanitarinės pagalbos už 21,04 mlrd. eurų.
Europa įsipareigojo daugiau nei JAV, bet ne visa pagalba dar išmokėta
Pagal paskelbtus duomenis, Europos šalys oficialiai paskyrė 167,4 milijardo eurų Ukrainos rėmimui. Tai daugiau nei 114,6 mlrd. eurų, kuriuos iki šiol paskyrė JAV. Skirtumas tarp paskirtos ir pažadėtos pagalbos svarbus. Paskirta pagalba reiškia jau oficialiai skirtus ar perduotus išteklius. Pažadėta — tai pažadai, kurie dar nėra įvykdyti.
Bendrai Europa pažadėjo 257,4 mlrd. eurų pagalbos, JAV — 119 mlrd. Nepaisant to, kad JAV lieka didžiausia pavienių donorų valstybe, bendras Europos paramos mastas viršija Amerikos įsipareigojimus.
Likus kelioms dienoms iki D. Trumpo inauguracijos, J. Bideno administracija dar kartą patvirtino 500 milijonų dolerių ginklų paketą Ukrainai. Antrąjai D. Trumpo kadencijai prasidėjus, JAV parama buvo sustabdyta. 2025 metų kovą po įtempto susitikimo su Volodymyru Zelenskiu, Vašingtonas nutraukė visų rūšių pagalbą, įskaitant ginklų tiekimą.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad planuoja gauti amerikietiškų ginklų, kuriuos pirks Europos šalys. Numatyta pirkimų vertė — 90 milijardų dolerių. JAV pareiškė galinti koordinuoti saugumo garantijas Ukrainai, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jokia NATO šalių kariuomenės dislokacija Ukrainoje nebus priimtina.
NATO šalių vadovai birželį pasirašė susitarimą per dešimtmetį padidinti gynybos išlaidas nuo 2 iki 5 procentų bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu 23 iš 32 narių šį tikslą jau yra pasiekusios. Per pastarąjį dešimtmetį gynybos finansavimą ypač padidino šalys, besiribojančios su Rusija, pavyzdžiui, Estija ir Lietuva.
Didžiausi Lietuvos fondai, remiantys Ukrainą: nuo karinės pagalbos iki kultūros iniciatyvų
Lietuvos įnašas į Ukrainos paramą vienas rimtesnių. Bendra valstybės ir privačių iniciatyvų suma jau viršija 1,5 mlrd. eurų. Pradiniais metais karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba sudarė apie 1 mlrd. eurų, o tai beveik 1,42 proc. šalies BVPLietuvoje veikia keli svarbūs fondai, kurie jau ne vienerius metus aktyviai remia Ukrainą tiek fronte, tiek už jo ribų.
Vienas žinomiausių rėmėjų — VšĮ „Mėlyna ir geltona“. Šis fondas veikia nuo 2014 metų ir daugiausia dėmesio skiria tiesioginei paramai Ukrainos kariams. Jie tiekia šalmus, dronus, termovizorius, transporto priemones ir taktinę įrangą. Fondas taip pat padeda nuo karo nukentėjusiems civiliams, o per visą veiklos laiką jau surinko daugiau kaip 65 mln. eurų paramos. Oficialios pajamos per pernai metus — 22 545 746 €.
Kultūrinę ir humanitarinę kryptį pasirinkęs „1K paramos fondas“, įkurtas Olego Šurajevo, skiria dalį lėšų Ukrainos teritorinei gynybai, o kitą — informaciniams ir švietimo projektams. Kaip fondo valdytojai skelbia jo paskirtis visapusi6kai pad4ti Ukrainos piliečiams:
2/3 pinigų bus skirta teritorinei ginybai, tiesiogiai Ukrainai. 1/3 humanitariniams projektams: padėti pabėgėliams Lietuvoje, skirti pinigų informaciniam karui, informuoti žmones užsienyje (anglakalbiams).
Fondas organizuoja kampanijas, kurių metu renkama žiemos apranga kariams, dovanojamos knygos vaikams ir stiprinama ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje. Neseniai paskelbta apie jo uždarymą. Pajamos per 2023 metus siekia 1 623 833 €.
Trečiasis ryškus pavyzdys — VšĮ „Miliūtė“. Ši organizacija išsiskiria tuo, kad prisideda prie bendrų iniciatyvų, kaip antai „Didysis konvojus“, kuriuo siekiama aprūpinti Ukrainos karius transporto priemonėmis ir kita būtina įranga, ypač šaltuoju metų laiku. Fondas veikia kartu su kitomis Lietuvos organizacijomis, koordinuodamas didelio masto logistinę paramą. Vien per iniciatyvą „Didysis konvojus“ lapkričio mėnesį surinkta 265 811 eurų[2]. Bendros fondo pajamos pernai buvo 792 018 €.
Šie fondai atlieka esminį vaidmenį ne tik telkiant paramą, bet ir stiprinant visuomenės įsitraukimą, skaidrumą ir pasitikėjimą tuo, kad kiekvienas paaukotas euras pasiekia tuos, kam jo labiausiai reikia.
