Ukraina ES reikalauja naikinti sankcijų spragas

<h2>ES sankcijos Rusijai Ukrainos netenkina</h2>
<p>Karas Ukrainoje tęsiasi: jo nepažaboja nei aktyvūs ukrainiečių kontrpuolimo veiksmai, nei nevykusi rusų mobilizacija ar Rusijai Vakarų pritaikytos skirtingo griežtumo sankcijos.</p>
<p>Būtent dėl sankcijų politikos nepritarimą reiškia ir pati Ukraina. Europos Sąjunga (ES) viešai akcentuodama, jog sankcijos veikia, neseniai pristatė jau aštuntąjį jų paketą. </p>
<p>Jame – išplėstas sankcionuojamų prekių sąrašas, uždraustas cheminių medžiagų eksportas, sankcionuota daugiau asmenų iš Rusijos gynybos ministerijos. Prie sankcijų priskirtas ir draudimas importuoti rusiškas plieno medžiagas. </p>
<p>Tačiau, to negana.</p>
<blockquote>
<p>Ukrainos pareigūnai jau ne vieną mėnesį ragina ES atsižvelgti į akivaizdžias sankcijų spragas: nors kai kurios sritys yra sankcionuojamos, iš esmės draudimus yra lengva apeiti.</p>
</blockquote>
<p>Pavyzdžiui, europiečiams ir toliau leidžiama prekiauti milijardinės vertės plienu, iš kuriuo turtus kraunasi kai kurie net patys artimiausi Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkai.</p>
<h2>ES sankcijos Rusijai – ypač skylėtos</h2>
<p>Neseniai parengtas naujasis, jau aštuntasis ES sankcijų Rusijai paketas buvo aptartas tarp ES ir Ukrainos pareigūnų. Vis dėlto, šie gali likti nusivylę. </p>
<p>Naujos sankcijos nėra tokios griežtos kaip buvo galima tikėtis, o kelios dienos prieš jų paskelbimą, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas pavaduotojas Ihoris Žovkvas tikėjosi rimtų pokyčių ir teigė, kad sankcijos turi būti griežtesnės.</p>
<p>Jis pritarė Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos sankcijų paketo vertinimui, kuris pareiškė, kad sankcijos neatitinka grėsmės, kurią šiuo metu kelia nauji Rusijos bandymai aneksuoti Ukrainos teritorijas^[1].</p>
<blockquote>
<p>Rugsėjo 30 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba pareiškė, kad ES sankcijų Rusijai lygis turėtų atitikti Maskvos keliamos grėsmės lygį.</p>
</blockquote>
<p>I. Žovkvas žadėjo, kad Ukrainos valdžios institucijos padarys viską, kad naujasis ES sankcijų Rusijos Federacijai paketas būtų griežtesnis.</p>
<blockquote>
<p>„Jis turėtų būti daug griežtesnis nei dabar. Ir dar kartą kartoju, jei reikės jį aptarti ES vadovų lygmeniu, Ukrainos prezidentas bus pasirengęs prisijungti prie šio paketo aptarimo ES vadovų lygmeniu. Kad jis būtų ne toks formalus, ne silpnas, o tikrai toks, kuris padėtų sulaikyti šią eskalaciją ir nugalėti agresorių", – pažymėjo prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas.</p>
</blockquote>
<h2>Naujos sankcijos gali atnešti menkai naudos</h2>
<p>Tačiau naujasis sankcijų paketas gali būti apibūdinamas vienu žodžiu – nuviliantis. Aštuntuoju ES sankcijų paketu siekiama atimti iš Maskvos milijardus eurų pajamų, gautų pardavus produktus, kurie, ES teigimu, Rusijai duoda daug pajamų^[2].</p>
<blockquote>
<p>„Sankcijų paketu išplečiamas ribojamų prekių, kurios gali prisidėti prie Rusijos Federacijos karinio ir technologinio tobulėjimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros, sąrašas", – sakoma naujajame ES sankcijų reglamente.</p>
</blockquote>
<p>Naujomis sankcijomis išplečiamas draudimas importuoti iš Rusijos plieną ir plieno gaminius, importuoti medienos masę ir popierių, importuoti mašinas ir prietaisus, kuriems dar netaikomos galiojančios sankcijos, taip pat importuoti tarpinius chemikalus, plastiką ir cigaretes, eksportuoti ES prekes, naudojamas aviacijoje bei elektros komponentus, įskaitant tam tikrus puslaidininkius.</p>
<p>Be to, sankcijomis draudžiama eksportuoti tam tikras chemines medžiagas, nervus paralyžiuojančias medžiagas ir prekes, kurios „praktiškai naudojamos tik mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui arba baudimui“.</p>
<p>Numatyti nauji prekybos ribojimai ir naujos sankcijos prie Ukrainos teritorijų aneksijos prisidėjusiems pareigūnams. Sankcijos taip pat nukreiptos prieš daugiau asmenų Rusijos gynybos ministerijoje, asmenis, susijusius su Maskvos balsavimais referendume keturių Ukrainos regionų okupuotose dalyse.</p>
<h2>Vienam – „žingsnis į priekį“, kitam – „stiprių paketų laikas jau praėjęs“</h2>
<p>Naujas ES sankcijas Rusijai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vertina kaip „žingsnį į priekį“, kurio mastą, pasak prezidento, bus galima vertinti ateityje.</p>
<blockquote>
<p>„Jis nuteikia, nuteikia, kad bus žengtas žingsnis į priekį, o koks didelis – pamatysime“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė šalies vadovas^[3].</p>
</blockquote>
<p>Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad ES šalių iš esmės pasiektas susitarimas dėl aštuntojo sankcijų paketo Rusijai yra silpnokas, bet geresnis nei jokio.</p>
<blockquote>
<p>„Įvertinti reikia taip, kaip yra, kad stiprių paketų laikas jau praėjęs, skaitant pateiktus dokumentus, kartais susidaro įspūdis, kad yra daugiau išimčių, negu pačių sankcijų, – sakė G. Landsbergis. – Bet vis tiek pasidžiaugti turiu, dėl to, kad tai – geriau negu nieko, geriau nei jokio paketo: yra tolesnė Rusijos izoliacija, diskutuojama apie asmenis, kurie negalės keliauti Europos Sąjungoje &lt;…&gt;. Silpnokai, bet judame į priekį“^[4]. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christophe-dion-3ka1m16puoe-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Spragos – daugiau nei akivaizdžios</h2>
<p>Silpnos sankcijos gali atrodyti ir Ukrainos pareigūnams, jau ne kartą akcentuojantiems akivaizdžias draudimų spragas. Ukraina akcentuoja, kad viena iš didžiausių sankcijų spragų – plieno prekyba.</p>
<p>Pabrėžiama, kad ši spraga vis dar leidžia europiečiams prekiauti milijardinės vertės plienu, iš kurio praturtėja kai kurie artimiausi Rusijos prezidento sąjungininkai.</p>
<p>Tačiau Europos šalys, ypač tos, kurios turi reikšmingą plieno pramonę, pavyzdžiui, Belgija ar Italija, priešinasi, baimindamosi dešimčių tūkstančių darbo vietų praradimo.</p>
<blockquote>
<p>„Sankcijų spragos paliekamos siekiant sušvelninti smūgį Europos ekonomikai. Mes akivaizdžiai pasisakome už tai, kad sankcijų politika būtų visiškai nepalenkiama,“ – sakė Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Aleksandras Rodnianskis.</p>
</blockquote>
<p>Kitas prezidento patarėjas Olegas Ustenka prekybą su Rusija apibūdino kaip „kruvinus pinigus“.</p>
<p>Ir tikrai, nors ES pirmą kartą sankcijas rusiškam plienui įvedė kovo mėnesį, kai kurių rūšių plienas ir toliau plūdo bei plūsta į Europą. Tuo tarpu Maskva džiaugiasi pelnu: manoma, kad iš plieno prekybos Rusija jau gavo daugiau nei 3 mlrd. eurų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai remiamas V. Putino karas.</p>
<blockquote>
<p>„Sankcijos nukreiptos teisinga linkme, tačiau joms trūksta aiškumo, kaip jau matėme ankstesnių sankcijų atveju. Vienas vienintelis įvežamo arba išvežamo produkto kodas gali lemti skirtumą,“ – sako Europos plieno pramonės atstovas^[5].</p>
</blockquote>
<h2>ES išimtys dažnai yra sudaromos tiesiog sąmoningai?</h2>
<p>O minėto aiškumo tikrai trūksta. Net ir dabar, karui tęsiantis jau aštuntą mėnesį, Europos bendrovės ir toliau perka Rusijos plieno pusgaminius apie 30 proc. pigiau nei tą patį ES pagamintą produktą.</p>
<p>Apie tai kalbėti yra vengiama, todėl susidaro įvaizdis, kad ES sankcijų išimtys dažnai yra sudaromos tiesiog sąmoningai. Tarptautinio strateginių studijų instituto sankcijų ekspertė Marija Šagina sako, kad spragos sukuriamos siekiant apsaugoti pagrindinius šalių ekonominius interesus.</p>
<p>Tai matome pažvelgus į individualius pavyzdžius. Dar kovo mėnesį didžiausia Rusijos kasybos ir plieno bendrovė „Severstal" sustabdė siuntas į Europą dėl ES sankcijų jos savininkui, oligarchui Aleksejui Mordašovui. Tačiau kai kurių kitų rusų plieno įmonių savininkams sankcijos taikomos nėra. Tai reiškia, kad prekyba plieno pusgaminiais išlieka teisėta.</p>
<p>ES taip pat taikė sankcijas oligarchui Romanui Abramovičiui dėl jo „privilegijuotų ryšių“ su V. Putinu. R. Abramovičius geriausiai žinomas kaip buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, iš tiesų yra ir pagrindinis Rusijos plieno grupės „Evraz“ akcininkas.</p>
<p>Jungtinės Karalystės vyriausybė įvedė sankcijas „Evraz“, nes ji yra strategiškai svarbi Rusijos vyriausybei, ypač dėl to, kad gamina 97 proc. geležinkelio bėgių, kuriais gabenamos „svarbiausios karinės atsargos ir kariai į Ukrainos frontą“.</p>
<p>Tačiau nepaisant sankcijų R. Abramovičiui ir „Evraz“ Jungtinėje Karalystėje, „Evraz“ patronuojamosios įmonės visoje Europoje – Kipre, Šveicarijoje, Nyderlanduose ar Čekijoje, tęsia veiklą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/michael-parulava-l4jrg4c7928-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekspertai ragina tikėti sankcijomis, tačiau pagrindo tam nėra</h2>
<p>Nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vakarai V. Putino režimui pritaikė trijų skirtingų rūšių sankcijas: draudimą keliauti, oligarchų turto konfiskavimą ir finansines sankcijas bei visapusišką technologijų eksporto į Rusiją embargą^[6].</p>
<blockquote>
<p>Dalies kritikų nuomone, šios priemonės nesugebėjo sustabdyti karo, destabilizavo pasaulio ekonomiką ir labiau pakenkė patiems Vakarams, ypač ES, nei agresorei Rusijai.</p>
</blockquote>
<p>Pastebima ir tai, kad ES, toliau rengdama naujus, tačiau mažai naudos duodančius sankcijų planus, prieštarauja pati sau. Ekspertai teigia, kad kuo labiau Rusija atsiskirs nuo globalizuotos paslaugų ir prekių sistemos, tuo labiau ji stengsis išvengti Vakarų sankcijų remdamasi neteisėtomis, netradicinėmis ir neskaidriomis prekybos schemomis^[7].</p>
<p>Jau ankstesniais dešimtmečiais ir anksčiau vykusių konfliktų metu Maskva klastojo su savo ekonomika, energetika ir klimatu susijusius duomenis. Dabar šie duomenys taps dar mažiau skaidrūs, o Europos įmonės, prekiaujančios su Rusija, bus įtrauktos į neaiškius scenarijus ir pavojų. </p>
<p>Nors ekspertai teigia, kad norint įvertinti sankcijų poveikį, kelių mėnesių paprastai nepakanka ir tikrosios diskusijos dėl sankcijų Rusijai turėtų vykti tik po 2022 m., dabar jau akivaizdu, kad ES draudimai neatbaidė Rusijos nuo karo Ukrainoje tęsimo.</p>