<h2>Kontraversišką pasiūlymą sutiko nepalankiai</h2>
<p>Nobelio premijos laureatas ir buvęs JAV valstybės sekretorius Henry A. Kissingeris pirmadienį pareiškė, kad Ukraina, norėdama padėti nutraukti invaziją, turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai. Ši pozicija netruko sulaukti kontraversiškų vertinimų.</p>
<p>Kalbėdamas Davose, Šveicarijoje vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo konferencijoje, H. Kissingeris paragino Jungtines Valstijas ir Vakarus nesiekti gėdingo Rusijos pralaimėjimo Ukrainoje, perspėdamas, kad tai gali pabloginti ilgalaikį Europos stabilumą[1].</p>
<p>Pareiškęs, kad Vakarų šalys turėtų prisiminti Rusijos svarbą Europai ir nepasiduoti „akimirkos nuotaikoms", H. Kissingeris taip pat ragino Vakarus priversti Ukrainą sutikti su derybomis dėl „status quo ante", t. y. ankstesnės padėties.</p>
<blockquote>
<p>„Derybos turi prasidėti per artimiausius du mėnesius, kol tai nesukėlė sukrėtimų ir įtampos, kurią bus nelengva įveikti. Idealiu atveju skiriamoji linija turėtų būti grįžimas prie status quo ante. Tęsiant karą už šios ribos, būtų kalbama ne apie Ukrainos laisvę, o apie naują karą prieš pačią Rusiją“, – teigė buvęs JAV valstybės sekretorius. </p>
</blockquote>
<p>Minimas „status quo ante“ padėties grąžinimas reikštų, kad Ukraina oficialiai perleidžia Rusijai Krymą ir du rytinius Ukrainos regionus – Luhanską ir Donecką.</p>
<p>H. Kissingerio komentarai pasirodė tuo pat metu, kai pasaulio lyderiai Davose kalba apie beprasmio, Rusijos pradėto karo Ukrainoje nuostolius ir sunkumus.</p>
<p>Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Davose pasaulio lyderiams sakė, kad karas yra ne tik „Ukrainos išlikimo klausimas ar Europos saugumo klausimas", bet ir „užduotis visai pasaulio bendruomenei"[2].</p>
<p>Tačiau Europos Sąjungoje daugėja išsiskiriančių nuomonių Ukrainos klausimu, o tokios nuomonės kaip H. Kissingerio, priešpriešą gali tik paskatinti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/noah-eleazar-bts-qneqogu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>H. Kissingerio politika kelia klausimų</h2>
<p>Buvęs JAV valstybės sekretorius H. Kissingeris Pasaulio ekonomikos forumo metiniame susitikime pirmą kartą kalbėjo 1980 metais. Tuomet jis sakė, kad „gyvename pasaulinės tarpusavio priklausomybės amžiuje". Šį teiginį pakartojo Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Klausas Schwabas, tačiau jau dabar vykstančiame forume, 2022 m[3].</p>
<p>H. Kissingeris, žinomas dėl savo „Realpolitik", Šaltojo karo metu užsitarnavo pasaulinę pragmatiko reputaciją, todėl jo pasisakymai dėl Ukrainos teritorinio vientisumo neturėtų stebinti. Juk būtent jis pirmasis pradėjo vykdyti „détente" politiką, siekė sumažinti įtampą su tuometine SSRS ir organizavo JAV diplomatinius santykius su Kinija.</p>
<p>Dabar H. Kissingeris jau kurį laiką tiesiogiai nedalyvauja politikoje, tačiau niekur toli nuo jos nepasitraukė ir kalba, kad Rusijos ir Ukrainos karas keičia mums žinomą pasaulį ir dėl to ragina pradėti taikos derybas.</p>
<blockquote>
<p>„Ukraina turėjo būti tiltas tarp Europos ir Rusijos, tačiau dabar, kai santykiai keičiasi, galime patekti į erdvę, kurioje skiriamoji linija bus nubrėžta iš naujo, o Rusija bus visiškai izoliuota. Dabar susiduriame su situacija, kai Rusija gali visiškai atsiriboti nuo Europos ir ieškoti nuolatinės sąjungos kitur. Tai gali lemti Šaltojo karo laikus primenančią diplomatinę distanciją, kuri mus grąžins dešimtmečius atgal. Turėtume siekti ilgalaikės taikos", – teigia jis.</p>
</blockquote>
<p>Aiškindamas, kad tolesni kariniai veiksmai reikštų ne Ukrainos kovą dėl laisvės ir nepriklausomybės, bet plataus masto karą su Rusija, H. Kissingeris viliasi, kad „ukrainiečiai pademonstruos išmintį, prilygstančią jų didvyriškumui.“</p>
<blockquote>
<p>Buvęs JAV valstybės sekretorius pridūrė, jog tinkamiausias Ukrainos statusas – neutrali buferinė valstybė, o ne visiškai integruota Europos dalis.</p>
</blockquote>
<p>98-erių H. Kissingeris buvo prezidentų Richardo M. Nixono ir Geraldo Fordo valstybės sekretorius. Jis buvo įtakinga figūra JAV užsienio politikoje, tačiau yra kaltintas karo nusikaltimais, nors vėliau ir gavo Nobelio taikos premiją už taikos sutartį, pabaigusią karą Vietname[4].</p>
<p>Jis kaltintas karo nusikaltimais Vietname, Kipre, Kambodžoje, Čilėje, Bangladaše. Jo užsienio politikos tikslas buvo sudaryti sąjungas su šalimis, esančiomis strategiškai svarbiose geografinėse vietose – Turkija ar Pakistanu. Šioms šalims sąjungininkėms buvo leista vykdyti karo veiksmus prieš kitas demokratines valstybes ir žudyti jų gyventojus be jokio įsikišimo.</p>
<h2>Ukraina pateikė aiškų atsaką</h2>
<p>Į H. Kissingerio siūlymus atiduoti dalį savo šalies teritorijų Rusijai, nedelsiant sureagavo ir Ukrainos valdžios atstovai. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas buvusį JAV valstybės sekretorių H. Kissingerį pavadino „Davoso panikieriumi“[5].</p>
<blockquote>
<p>„Taip pat lengvai, kaip siūlo Rusijai atiduoti dalį Ukrainos, ponas Kissingeris leistų pasisavinti Lenkiją ar Lietuvą. Gerai, kad apkasuose sėdintys ukrainiečiai neturi laiko klausytis „Davoso panikierių“ patarimų. Esame truputį užsiėmę, giname laisvę ir demokratiją“, – tviteryje pakomentavo M. Podoliakas.</p>
</blockquote>
<p>Ukrainos parlamento narys Oleksijus Gončarenka taip pat pateikė atsaką į buvusio JAV valstybės sekretoriaus pasiūlymą.</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad ponas Kissingeris vis dar gyvena XX amžiuje, o mes gyvename XXI amžiuje ir neketiname atiduoti nė centimetro savo teritorijos", – televizijai CNBC sakė Ukrainos parlamento narys ir pridūrė, kad, jo nuomone, geriausias būdas įtvirtinti taiką yra kuo greičiau atvesti Ukrainą į ES[6].</p>
</blockquote>
<p>Galiausiai atsaką pateikė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis papriekaištavo buvusiam JAV valstybės sekretoriui H. Kissingeriui už pateiktą pasiūlymą ir teigė, kad H. Kissingeris „išnyra iš gilios praeities.“</p>
<blockquote>
<p>„H. Kissingerio kalendorius yra ne 2022 metai, o 1938 metai", – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Miuncheno susitarimą, kuris leido nacistinei Vokietijai aneksuoti žemes vakarų Čekoslovakijoje[7].</p>
</blockquote>
<p>Ukrainos prezidentas teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Už visų šių geopolitinių spekuliacijų tų, kurie pataria Ukrainai ką nors atiduoti Rusijai, „didieji geopolitikai" visada nenori matyti paprastų žmonių. Milijonus tų, kurie iš tikrųjų gyvena teritorijoje, kurią jie siūlo iškeisti į taikos iliuziją. Visada reikia matyti žmones.“</p>
</blockquote>
<p>Jis žada, kad neklausys tų, kurie „skuba į dar vieną susitikimą su diktatoriumi", turėdamas omenyje V. Putiną.</p>
<blockquote>
<p>„Kad ir ką darytų Rusijos valstybė, visada atsiranda kas nors, kas sako: atsižvelkime į jos interesus. Šiemet Davose tai vėl buvo išgirsta, nepaisant to, kad tūkstančiai Rusijos raketų smogė Ukrainai. Nepaisant to, kad žuvo dešimtys tūkstančių ukrainiečių", – sakė V. Zelenskis.</p>
</blockquote>
<p>V. Zelenskis jau anksčiau pažadėjo, kad Ukraina kovos, kol atgaus visas savo teritorijas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ehmitrich-wcg7doyrsom-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nerimą keliantys ženklai</h2>
<p>Vienybė, kurią Vakarai demonstravo karo Ukrainoje pradžioje, gali imti sekti.</p>
<p>Prieš keletą savaičių interviu Italijos televizijos kanalo RAI pokalbių laidai „Porta a Porta" metu V. Zelenskis buvo paklaustas apie Prancūzijos prezidento ankstesnius komentarus, kuriuose jis perspėjo, kad Europa turi vengti pažeminti V. Putiną. </p>
<blockquote>
<p>Tuomet V. Zelenskis atskleidė, kad Emmanuelis Macronas paprašė Ukrainos padaryti nuolaidų dėl jos suvereniteto, kad padėtų Rusijos vadovui „išsaugoti veidą"[8].</p>
</blockquote>
<p>Prancūzijos prezidento atstovai atmetė tokius pareiškimus.</p>
<blockquote>
<p>„Respublikos Prezidentas niekada nieko neaptarinėjo su V. Putinu be Prezidento V. Zelenskio sutikimo ir niekada neprašė Prezidento V. Zelenskio jokių nuolaidų. Jis visada sakė, kad ukrainiečiai patys sprendžia dėl savo derybų su rusais sąlygų", – teigiama pranešime.</p>
</blockquote>
<p>Karui tęsiantis jau tris mėnesius, apie būtinas paliaubas ir net galimą Ukrainos pasidavimą kalbėti gali būti pradedama vis dažniau. Ketvirtadienį Italijos premjeras Mario Draghi pareiškė, kad Italija dės visas pastangas, kad Ukrainoje būtų sudarytos paliaubos, tačiau pažymėjo, kad bet koks susitarimas turi būti priimtinas Kijevui[9].</p>
