Rasta dar viena stringančio kontrpuolimo priežastis
Pasak buvusio JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Džono Boltono (John Bolton), ne tokį, kaip buvo laukta, Ukrainos kontrpuolimą ir sėkmingą Rusijos gynybą lemia tai, kad Vakarų ginkluotės tiekimas vyksta lėtai, su trikdžiais ir nesivadovaujant strategija. [1]
Jis priminė, kad Vakaruose vis netyla ginčai dėl to ar reikia Kijevui perduoti vieną arba kitą ginkluotę, baiminamasis dėl konflikto ekskalacijos ir galimo tiesioginio Rusijos bei NATO susidūrimo, nerimaujama dėl Kremliaus pareiškimų apie branduolinio ginklo panaudojimą. Pasak jo, tokia situacija Vakarų šalių sostinėse pasėjo paralyžiuojantį atsargumą, tačiau jos priežastis yra ne Vašingtono atsargumas, o Maskvos veiksmai.
„Dėl nedrąsaus ir jokios aiškios sistemos neturinčio administracijos požiūrio į pagalbos tiekimą buvo prarastas JAV visuomenės palaikymas. Ponas Džo Baidenas (Joe Biden) padėtį, pareiškęs kad tai yra abstrakčios demokratijos ir autoritarizmo kova, tik pablogino“, – pabrėžė D. Boltonas.
Ukrainiečiai ne kartą pabrėžė, kad jaučia vakarietiškos ginkluotės trūkumą, todėl kontrpuolimas vystosi lėčiau negu buvo tikėtasis. Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad kontrpuolimą norėjo pradėti anksčiau, tačiau tam buvo reikalinga Vakarų ginkluotė. „Kodėl? Nes jeigu mes pradėsime pulti vėliau, judėsime gerokai lėčiau. Visi puikiai suprato, kad kuo vėliau bus pradėtas puolimas, tuo didesnė mūsų teritorijos dalis bus užminuota“, – patikslino jis. Pasak V.Zelenskio, kai kuriose kryptyse Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar negali ruoštis puolimui, nes jiems trūksta reikiamų ginklų. Visgi jis pabrėžė, kad yra labai dėkingas Vašingtonui už suteiktą pagalbą.
Pentagonas įvardino sumines pagalbos apimtis
O dėkoti V. Zelenskiui tikrai yra už ką. Bendra suminė JAV pagalba Ukrainai Dž. Baideno prezidentavimo laikotarpiu beveik pasiekė 44 mlrd. JAV dolerių. Tokie skaičiai įvardinami JAV gynybos ministerijos paskelbtoje ataskaitoje. [2]
„Jungtinės Amerikos Valstijos nuo Dž. Baideno administracijos veiklos pradžios Ukrainai, jos saugumo srities stiprinimui, jau skyrė daugiau kaip 43,7 mlrd. JAV dolerių“, – teigiama dokumente.
Netrukus JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Antony Blinken)s pareiškė, kad Kijevas gaus papildomą, 200 mln. JAV dolerių dydžio, paramą. [3]
Naująjį pagalbos paketą sudaro amunicija „ЗРК Patriot“ ir РСЗО HIMARS bei „Javelin“ ir TOW sistemoms, mobilus, lazerinę taikymo sistemą turintys, raketiniai kompleksai C-UAS, 31 tankas „Abrams“, 45 tankai Т-72Б, 186 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“.
Pasak oficialaus Europos Sąjungos užsienio politikos tarnybos atstovo Peterio Stano (Peter Stano), karinė ES pagalba Kijevui sudaro apie 20 mlrd. eurų ir ji nuolat auga. [4]
Suabejota naikintuvų perdavimo tikslingumu
Laikraščio „The New York Times“ teigimu, Vašingtonas pavėlavo perduoti Kijevui naikintuvus F-16. [5]
„Dž. Baideno administracija daugiau negu metus laiko neleido NATO šalims perduoti Ukrainai turimus F-16. Iki to laiko, kol pilotai bus apmokyti valdyti modernius lėktuvus, kontrpuolimą pradėjusioms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms jau bus per vėlu gintis“, – pabrėžė leidinys.
NYT taip pat pažymėjo, kad dėl aviacinių priemonių trūkumo Ukrainos kariams vis sunkiau tvarkytis su Rusijos kariniais sraigtasparniais, kurie beveik netrukdomi atakuoja ukrainiečių tankus ir kitą techniką. Dar daugiau, Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos duomenims, kai kurie iš sraigtasparnių gavo prieštankines raketas, kurios skrenda per daug dideliais atstumais arba per daug žemai, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba spėtų jas numušti.
Be to, Rusijos URM vadovas Sergėjus Lavrovas ne kartą perspėjo, kad JAV ir jos sąjungininkai didina tiesioginio susidūrimo su Rusiją tikimybę, o tokio konflikto pasekmės būtų katastrofiškos. Pasak jo, jeigu Kijevas gaus branduolinį ginklą galinčius gabenti F-16, Rusija tai vertins kaip Vakarų keliamą branduolinį pavojų.
