Ukraina 2027 metais gali susidurti su 78 mlrd. dolerių finansine skyle – Kyjivas ragina panaudoti įšaldytą Rusijos turtą

Ukrainai 2027 metais reikės 52,6 mlrd. dolerių išorinio biudžeto finansavimo, o 32,6 mlrd. dar nėra užtikrinti

Ukrainos vyriausybė perspėja, kad 2027 m. valstybės finansinė padėtis gali tapti viena sudėtingiausių nuo plataus masto karo pradžios. Finansų ministras Serhijus Marčenka rugsėjo 29 d. Briuselyje vykusiame Ukrainos donorų platformos susitikime pristatė naujausius kitų metų finansavimo poreikius.

Ukrainos finansų ministerijos skaičiavimais, 2027 m. valstybės biudžetui reikės 52,6 mlrd. JAV dolerių išorinio finansavimo. Maždaug 20 mlrd. dolerių šiuo metu jau turi numatomus finansavimo šaltinius, tačiau likę 32,6 mlrd. dolerių dar nėra užtikrinti.

Tai reiškia, kad Kyjivui jau dabar reikia susitarti su Europos Sąjunga, G7 valstybėmis, Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku, Jungtine Karalyste ir kitais partneriais dėl papildomų įsipareigojimų.

Ukrainos valdžia pabrėžia, kad finansavimas turi būti numatomas iš anksto. Valstybė negali planuoti socialinių išmokų, viešųjų paslaugų, energetikos atkūrimo ir kitų išlaidų, nežinodama, kokio dydžio tarptautinė parama bus prieinama kitais metais.

Pridėjus neužtikrintas karines išlaidas, bendra finansavimo spraga gali priartėti prie 78 mlrd. dolerių

32,6 mlrd. dolerių yra tik neuždengta civilinio valstybės biudžeto dalis. Atskirai vertinami Ukrainos gynybos ir saugumo poreikiai.

„Euronews“ duomenimis, maždaug 45 mlrd. dolerių 2027 m. gynybos išlaidų taip pat dar neturi garantuoto sąjungininkų finansavimo. Pridėjus šią sumą prie neuždengto valstybės biudžeto poreikio, bendras potencialus trūkumas siekia apie 77,6 mlrd. dolerių - apvalinant, 78 mlrd. dolerių.

Svarbu atskirti šiuos skaičius: Ukraina neturi jau susidariusios 78 mlrd. dolerių biudžeto skylės. Tai yra potencialus 2027 m. finansavimo poreikis, jeigu dabartiniai ir nauji partneriai neprisiimtų papildomų įsipareigojimų.

Problema tampa ypač svarbi todėl, kad ginkluotės gamyba ir pirkimas planuojami gerokai iš anksto. Dronų, oro gynybos sistemų, amunicijos ir kitų karinių priemonių neįmanoma užsakyti paskutinę akimirką, todėl finansavimo šaltinius Kyjivas siekia užsitikrinti dar 2026 metais.

2027 metų Ukrainos biudžeto projekte gynybai ir saugumui numatyta 4,885 trln. grivinų

Ukrainos vyriausybės patvirtintame 2027 m. valstybės biudžeto projekte bendros išlaidos siekia 7,272 trln. grivinų. Tai 864,9 mlrd. grivinų, arba 13,5 proc., daugiau, nei numatyta pakeistame 2026 m. plane.

Didžiausia išlaidų dalis ir toliau skiriama gynybai bei saugumui. Šiam sektoriui numatyta 4,885 trln. grivinų - suma, atitinkanti maždaug 43,8 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.

Kartu valstybė turi finansuoti pensijas, socialines išmokas, sveikatos apsaugą, švietimą, veteranų programas, paramą šalies viduje perkeltiems žmonėms ir karo sugadintos infrastruktūros atkūrimą.

Todėl beveik visi vidaus ištekliai pirmiausia nukreipiami karinėms reikmėms, o didelė dalis civilinio biudžeto išlaidų priklauso nuo tarptautinės paramos.

Serhijus Marčenka ragina Europą priimti „drąsų sprendimą“ dėl įšaldyto Rusijos centrinio banko turto

Ukrainos finansų ministras S. Marčenka mano, kad viena pagrindinių galimybių užpildyti finansavimo spragą yra įšaldytas Rusijos valstybės turtas.

Kyjivo argumentas paprastas: kadangi milžiniški Ukrainos biudžeto ir gynybos poreikiai atsirado dėl Rusijos pradėto karo, dalis Rusijos valstybės finansinių išteklių turėtų būti panaudota jo pasekmėms finansuoti.

S. Marčenka dar rugsėjo pradžioje pabrėžė, kad Rusijos turtas galėtų padėti finansuoti Ukrainos poreikius nedidinant šalies skolos naštos. Jo teigimu, nuolatinis karo finansavimas naujomis paskolomis ilgainiui blogina Ukrainos skolos tvarumą.

Ukraina todėl siekia, kad diskusija neapsiribotų vien Rusijos aktyvų generuojamu pelnu ir būtų svarstomas platesnis pačių aktyvų panaudojimo modelis.

Europos Sąjungoje įšaldyta apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko aktyvų

Po Rusijos plataus masto invazijos Vakarų valstybės sankcijomis imobilizavo didžiąją dalį užsienyje laikytų Rusijos centrinio banko rezervų.

Europos Sąjungoje laikoma maždaug 210 mlrd. eurų tokių aktyvų. Didžiausia jų dalis yra Belgijoje veikiančio vertybinių popierių depozitoriumo „Euroclear“ sistemoje.

Iki šiol Europos Sąjunga nėra nusprendusi tiesiogiai konfiskuoti pagrindinės šių aktyvų sumos ir perduoti jos Ukrainai.

Vietoje to naudojamos iš imobilizuoto turto gaunamos neplanuotos pajamos. Tokiu būdu Rusijos aktyvai jau netiesiogiai prisideda prie Ukrainos finansavimo, tačiau pati pagrindinė kapitalo suma lieka užblokuota.

Pagrindinis ginčas Europoje vyksta dėl to, ar galima panaudoti pačius Rusijos aktyvus, o ne tik jų generuojamas pajamas

Ekonominiu požiūriu skirtumas milžiniškas. Pajamos iš įšaldyto turto per metus sudaro kelių milijardų eurų srautą, o pati imobilizuota suma siekia apie 210 mlrd. eurų.

Ukraina norėtų, kad ši finansinė bazė būtų panaudota daug plačiau, pavyzdžiui, kaip užtikrinimas ilgalaikiam finansavimui arba su būsimomis Rusijos reparacijomis susietai paskolų sistemai.

Tačiau dalis Europos valstybių ir finansų institucijų įspėja apie galimas pasekmes tarptautinei teisei, valstybinio turto imunitetui, finansiniam stabilumui ir pasitikėjimui Europos finansų sistema.

Todėl ginčas nėra dėl to, ar Rusijos aktyvai turi likti įšaldyti. Pagrindinis nesutarimas - kiek toli teisiškai ir finansiškai galima eiti juos panaudojant.

„Euroclear“ vaidmuo lemia, kad Belgijai tenka išskirtinė teisinė ir finansinė rizika

Didžioji dalis Europoje imobilizuoto Rusijos centrinio banko turto susieta su Belgijoje įsikūrusiu „Euroclear“.

Dėl to Belgijos pozicija diskusijoje yra ypač svarbi. Briuselis ne kartą perspėjo, kad sprendimas, kuris praktiškai prilygtų Rusijos aktyvų konfiskavimui, galėtų sukelti ilgus teisminius procesus ir Rusijos atsakomąsias priemones.

Belgija taip pat nenori viena prisiimti potencialių finansinių nuostolių, jeigu būsimi teismų sprendimai ar kitos aplinkybės sukurtų „Euroclear“ įsipareigojimų.

Kyjivo požiūriu, tokias rizikas turėtų kolektyviai prisiimti sąjungininkės, nes finansavimo klausimas susijęs su visos Europos saugumu, o ne vien Belgijos finansų sistema.

Rusijos atakos mažina Ukrainos galimybes pačiai finansuoti karą ir valstybės veiklą

Ukrainos finansų ministerija pabrėžia, kad finansavimo problema kyla ne vien dėl didėjančių karinių išlaidų.

Rusijos smūgiai energetikos sistemai, pramonės įmonėms, uostams ir transporto infrastruktūrai tiesiogiai mažina ekonomikos pajėgumą generuoti pajamas. Įmonėms sustabdžius gamybą ar eksportą, mažėja ir valstybės surenkami mokesčiai.

Todėl susidaro dvigubas spaudimas: karui reikia vis daugiau pinigų, tačiau tuo pačiu metu pats karas mažina ekonomikos galimybes tuos pinigus uždirbti.

Ukrainos valdžia teigia didinanti vidaus pajamų mobilizavimą - kovojama su šešėline ekonomika, kontrabanda, nelegaliu darbu ir dirbtiniu verslų skaidymu siekiant išvengti mokesčių.

Tačiau Kyjivas pripažįsta, kad tokios priemonės negali pakeisti dešimčių milijardų dolerių tarptautinės paramos, kol tęsiasi plataus masto karas.

Ukraina nori ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau dotacijų vietoje naujų paskolų

Dar viena problema - paramos struktūra. Ne visi iš užsienio gaunami pinigai yra dotacijos. Didelė dalis paramos teikiama paskolomis, kurios ilgainiui didina Ukrainos valstybės skolą.

S. Marčenkos komanda pabrėžia, kad 2027 m. bus svarbu išlaikyti balansą tarp kreditų ir dotacijų. Ukraina ypač siekia paramos formų, kurios nedidintų skolos naštos.

Tai viena priežasčių, kodėl įšaldyti Rusijos aktyvai Kyjivui tokie patrauklūs. Jei jų panaudojimas būtų teisiškai įmanomas, finansinė karo našta bent iš dalies būtų perkeliama agresorei, o ne būsimoms Ukrainos mokesčių mokėtojų kartoms.

Ukrainos finansų ministerija šį principą tiesiogiai sieja su valstybės skolos tvarumu ir galimybe po karo finansuoti šalies atstatymą.

78 mlrd. dolerių skaičius gali tapti vienu svarbiausių 2027 metų Europos politinių ir finansinių klausimų

32,6 mlrd. dolerių dar neužtikrinto valstybės biudžeto finansavimo teoriškai būtų galima paskirstyti tarp ES, G7, TVF, Pasaulio banko ir kitų partnerių.

Tačiau kartu su maždaug 45 mlrd. dolerių siekiančiais neužtikrintais gynybos poreikiais bendra suma priartėja prie 78 mlrd. dolerių. Tokio masto finansavimą kasmet surinkti įprastais donorų mechanizmais tampa vis sudėtingiau.

Todėl Kyjivas siekia, kad įšaldyto Rusijos turto klausimas iš techninės diskusijos virstų strateginiu Europos sprendimu.

Galutinis sprendimas nėra priimtas. Europos valstybės sutaria, kad Rusijos centrinio banko aktyvai turi likti imobilizuoti, tačiau nesutaria, kokiu mastu juos galima panaudoti Ukrainos naudai.

2027 m. finansavimo problema šį ginčą tik stiprins: jeigu karas tęsis, Europa turės rinktis tarp naujų savo biudžeto lėšų, papildomo skolinimosi, didesnio kitų partnerių indėlio ir platesnio įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo.