Rusijoje sudužo branduolinį ginklą galintis nešti Tu-95 – žuvo šeši įgulos nariai

Rusijos Tu-95 strateginis bombonešis sudužo Amūro srityje per mokomąjį skrydį, vienas įgulos narys išgyveno

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose rugsėjo 29 d. sudužo strateginis bombonešis-raketnešis Tu-95. Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, katastrofa įvyko Amūro srityje, vykdant mokomąjį skrydį.

Lėktuve buvo septyni įgulos nariai. Šeši iš jų žuvo, vienas buvo sužeistas ir evakuotas į gydymo įstaigą.

Rusijos kariuomenė skelbia, kad orlaivis nukrito negyvenamoje vietovėje, todėl apie aukas ant žemės nepranešama. Skrydžio metu Tu-95 negabeno kovinio užtaiso.

Į katastrofos vietą išsiųsta Rusijos oro ir kosmoso pajėgų komisija, turinti nustatyti nelaimės aplinkybes.

Bombonešis, kaip pranešama, nukrito netrukus po pakilimo iš strateginės „Ukrainka“ aviacijos bazės

„Euronews“, remdamasi Rusijos žiniasklaida, skelbia, kad Tu-95 nukrito netoli Krasnojarevo kaimo netrukus po pakilimo iš „Ukrainka“ karinio aerodromo.

„Ukrainka“ yra Amūro srities Seryševo rajone esanti svarbi Rusijos tolimosios aviacijos bazė. Joje dislokuojami Tu-95MS strateginiai bombonešiai-raketnešiai.

Bazės geografinė padėtis Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ilgą laiką leido ją laikyti gerokai saugesne už karinius aerodromus europinėje Rusijos dalyje.

Tačiau karas Ukrainoje pakeitė ir šią situaciją. 2025 m. „Ukrainka“ buvo įtraukta į Ukrainos saugumo tarnybos planuotos operacijos „Pavutyna“ („Voratinklis“) taikinių sąrašą.

Pirminė versija siejama su techniniu gedimu, tačiau oficiali katastrofos priežastis dar nenustatyta

Rusijos gynybos ministerija pirminiame pranešime katastrofos priežasties nenurodė.

„Euronews“, remdamasi Rusijos leidiniu „Kommersant“, praneša, kad viena iš pirminių versijų yra techninis orlaivio gedimas.

Taip pat skelbiama, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas pagal Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnį dėl skrydžių arba pasirengimo jiems taisyklių pažeidimo.

Kol tyrimo komisija nepaskelbė išvadų, techninio gedimo versija negali būti laikoma galutine katastrofos priežastimi. Patvirtintos informacijos apie sabotažą ar išorinį poveikį šiuo metu nėra.

Tu-95MS yra viena iš dviejų pagrindinių Rusijos branduolinį ginklą galinčių nešti strateginių bombonešių sistemų

Tu-95 yra vienas lengviausiai atpažįstamų Rusijos karinių lėktuvų. NATO jam suteikė kodinį pavadinimą „Bear“, o Tu-95MS modifikacija vadinama „Bear-H“.

Tai keturių turbopropelerinių variklių strateginis bombonešis ir sparnuotųjų raketų nešėjas. Konstrukcijos ištakos siekia Sovietų Sąjungą: pirmasis Tu-95 prototipas pakilo dar 1952 metais.

Tačiau dabar Rusijos naudojami Tu-95MS nėra tie patys ankstyvieji šeštojo dešimtmečio lėktuvai. Tu-95MS raketnešio versija pradėta gaminti devintojo dešimtmečio pradžioje ir vėliau buvo modernizuojama.

2026 m. „Bulletin of the Atomic Scientists“ vertinimu, Rusija aktyvioje sudėtyje turi maždaug 60 branduolinį ginklą galinčių nešti sunkiųjų bombonešių. Šį skaičių kartu sudaro Tu-95MS ir viršgarsiniai Tu-160.

Tu-95 gali nešti tiek įprastines Kh-101, tiek branduolinę kovinę galvutę galinčias turėti Kh-102 sparnuotąsias raketas

Strateginė Tu-95MS reikšmė kyla pirmiausia ne iš galimybės bombarduoti taikinius tiesiogiai, o iš gebėjimo paleisti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas.

Rusija Tu-95MS naudoja Kh-101 sparnuotosioms raketoms paleisti. Šios įprastines kovines galvutes turinčios raketos ne kartą naudotos smūgiams Ukrainoje.

Egzistuoja ir branduolinė tos pačios raketų šeimos versija Kh-102. Tu-95MS taip pat gali nešti senesnes Kh-55 šeimos branduolines sparnuotąsias raketas.

Todėl Tu-95MS yra Rusijos strateginio branduolinio atgrasymo sistemos oro komponento dalis. Vis dėlto rugsėjo 29 d. sudužęs orlaivis, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, vykdė mokomąjį skrydį be kovinio užtaiso.

Keturi NK-12 turbopropeleriniai varikliai Tu-95 pavertė vienu neįprasčiausių iki šiol naudojamų strateginių bombonešių

Tu-95 išsiskiria tuo, kad, skirtingai nei JAV B-52 ar Rusijos Tu-160, naudoja ne reaktyvinius, o keturis itin galingus NK-12 turbopropelerinius variklius.

Kiekvienas variklis suka dvi priešingomis kryptimis besisukančias keturių menčių propelerių sistemas. Tokia konstrukcija lėktuvui suteikė galimybę įveikti didelį nuotolį, tačiau kartu Tu-95 tapo vienu triukšmingiausių kada nors eksploatuotų karinių orlaivių.

Priklausomai nuo modifikacijos ir skrydžio režimo, Tu-95MS maksimalus greitis siekia apie 830 km/val., o skrydžio nuotolis gali viršyti 10 tūkst. kilometrų.

Tu-95MS įgulą paprastai sudaro septyni žmonės. Būtent tiek kariškių, Rusijos duomenimis, buvo rugsėjo 29 d. sudužusiame orlaivyje.

„Ukrainka“ bazę Ukraina mėgino pasiekti per 2025 metų operaciją „Voratinklis“, tačiau šis operacijos etapas nepavyko

„Ukrainka“ aerodromas jau buvo patekęs į tarptautinės žiniasklaidos akiratį 2025 m. birželio 1 d., kai Ukrainos saugumo tarnyba surengė operaciją „Pavutyna“.

Ukrainos tarnybos slapta nugabeno FPV dronus giliai į Rusijos teritoriją ir paslėpė juos sunkvežimiais vežtose konstrukcijose. Nuotoliniu būdu atidarius jų stogus, dronai buvo paleisti netoli Rusijos karinių aerodromų.

Atakuotos „Belaja“, „Olenja“, „Diagilevo“ ir „Ivanovo-Severnyj“ bazės. Tarp pagrindinių taikinių buvo Tu-95MS ir Tu-22M3 bombonešiai bei kiti kariniai orlaiviai.

„Ukrainka“ taip pat turėjo būti atakuota, tačiau šis operacijos etapas nepavyko. Amūro srityje bazės link gabentas sunkvežimis su paslėptais dronais užsidegė ir sprogo dar nepasiekęs numatytos paleidimo vietos.

2025 metų smūgiai parodė, kad Rusijos strateginės aviacijos parkas negali būti vertinamas vien pagal oficialų turimų lėktuvų skaičių

Po operacijos „Voratinklis“ dėl Rusijos patirtų nuostolių buvo pateikiami labai skirtingi skaičiai.

Ukraina iš pradžių skelbė pataikiusi į 41 Rusijos karinį orlaivį. Vėliau JAV pareigūnai „Reuters“ nurodė vertinantys, kad maždaug 20 lėktuvų buvo apgadinta, iš jų apie 10 sunaikinta.

Todėl teiginiai apie tikslią likusio Tu-95MS parko būklę turi būti vertinami atsargiai. Viešai prieinama informacija neleidžia patikimai nustatyti, kiek Rusija konkrečiu metu turi visiškai kovai parengtų Tu-95MS.

Tačiau pati problema Rusijai yra aiški: šie bombonešiai priklauso ribotam sovietmečiu pagamintų strateginių orlaivių parkui, kurį reikia nuolat remontuoti ir modernizuoti.

Rugsėjo 29-osios katastrofa Rusijai reiškia ne tik šešių kariškių žūtį, bet ir dar vieno strateginio orlaivio praradimą

Vieno Tu-95 praradimas savaime nepanaikina Rusijos gebėjimo rengti tolimojo nuotolio raketų smūgius ar vykdyti branduolinio atgrasymo misijas.

Rusija be Tu-95MS taip pat eksploatuoja Tu-160 strateginius bombonešius, o jos branduolinis arsenalas remiasi ne vien aviacija: jį sudaro ir sausumoje dislokuotos tarpžemyninės balistinės raketos bei povandeninių laivų balistinės raketos.

Tačiau Tu-95MS yra specifinis ir riboto skaičiaus strateginis resursas. Kiekvienas prarastas orlaivis mažina turimų lėktuvų skaičių, didina likusio parko apkrovą ir komplikuoja techninės priežiūros bei kovinio budėjimo planavimą.

Dabar svarbiausias neatsakytas klausimas - kodėl mokomąjį skrydį vykdęs strateginis bombonešis nukrito netrukus po pakilimo. Atsakymą turėtų pateikti Rusijos oro ir kosmoso pajėgų pradėtas tyrimas.