Atvėsus orams podagra gali priminti apie save: gydytoja paaiškino, ką svarbu žinoti

Priepuolio metu skausmą gali sukelti net antklodės prisilietimas

Vakare – jokių simptomų, paryčiais – ištinęs sąnarys ir sunkiai pakeliamas skausmas. Taip gali prasidėti podagros priepuolis. Gydytoja reumatologė Marija Montvydaitė įspėja: šios ligos neatmeta net normalus šlapimo rūgšties tyrimo rezultatas, o vien pakeisti mitybą gydymui gali nepakakti.

„Hila“ gydytojos teigimu, podagra nuo kai kurių kitų sąnarių ligų išsiskiria itin staigia pradžia – simptomai gali išryškėti per kelias valandas.

„Žmogus gali vakare nueiti miegoti nejausdamas jokių simptomų, o paryčiais pabusti dėl labai stipraus sąnario skausmo ir tinimo. Kartais skausmas toks intensyvus, kad jį gali sukelti net antklodės prisilietimas“, – pasakoja M. Montvydaitė.

Dažniausiai liga pažeidžia kojos didžiojo piršto pamatinį sąnarį, tačiau pirmieji simptomai gali pasireikšti ir čiurnoje, kelyje ar kituose pėdos sąnariuose. Ne kiekvienas pirmasis priepuolis būna stiprus: kartais jis trunka trumpai ir praeina savaime.

Klaidina ir įsitikinimas, kad podagra serga tik vyresni vyrai. Ji diagnozuojama ir moterims, ypač po menopauzės. Esant genetiniam polinkiui ar tam tikriems metaboliniams sutrikimams, liga gali pasireikšti ir jauniems žmonėms.

Rudenį reikšmės turi pasikeitę kasdieniai įpročiai

Podagra nelaikoma sezonine liga, tačiau atvėsus orams gali susidėti keli jos eigai ir priepuolių rizikai svarbūs veiksniai. Pasak gydytojos, reikšmės turi tiek temperatūra, tiek pasikeitusi mityba, judėjimas ir suvartojamų skysčių kiekis.

„Žemesnėje temperatūroje mažėja uratų kristalų tirpumas, todėl jie labiau linkę kauptis nuo kūno centro nutolusiuose sąnariuose. Kartu rudenį geriame mažiau skysčių, dažniau valgome sotesnį maistą ir mažiau judame“, – aiškina M. Montvydaitė.

Vėsesniu oru troškulys jaučiamas silpniau, todėl žmogus gali išgerti mažiau skysčių. Sergant podagra, tai svarbu, nes didelė dalis šlapimo rūgšties iš organizmo pašalinama per inkstus.

Lengvus vasaros patiekalus rudenį dažniau pakeičia sotesnis, daugiau mėsos turintis maistas. Sumažėjęs fizinis aktyvumas gali prisidėti prie svorio augimo ir metabolinių sutrikimų, glaudžiai susijusių su podagra.

Pranešime nurodoma, kad per tris dešimtmečius ligos paplitimas pasaulyje išaugo daugiau nei penktadaliu. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvam jos atpažinimui ir ilgalaikei kontrolei.

Vien kraujo tyrimas ligos nei patvirtina, nei paneigia

Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų – kad podagros diagnozei pakanka nustatyti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje. Gydytoja pabrėžia, jog tyrimo rezultatą būtina vertinti kartu su simptomais ir kitomis aplinkybėmis.

„Ūmaus podagros priepuolio metu šlapimo rūgšties koncentracija gali būti normali ar net sumažėjusi. Todėl vien normalus tyrimo rezultatas diagnozės neatmeta. Lygiai taip pat padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija dar nereiškia, kad žmogus būtinai serga podagra“, – pabrėžia M. Montvydaitė.

Kai šlapimo rūgšties koncentracija padidėjusi, tačiau podagrai būdingų simptomų nėra, tokia būklė vadinama besimptome hiperurikemija. Nustatant diagnozę, atsižvelgiama į priepuolio pobūdį, gretutines ligas ir rizikos veiksnius. Prireikus atliekamas sąnarių ultragarsinis tyrimas, padedantis įvertinti uždegimą ir uratų kristalų sankaupų požymius.

Gydytoja taip pat ragina nesieti podagros vien su netinkama mityba. Gyvenimo būdas turi reikšmės, tačiau labai griežtos dietos dažniausiai nėra tvarios, o prireikus šlapimo rūgštį mažinančių vaistų, mitybos korekcijos jų paprastai nepakeičia.

Anot M. Montvydaitės, sergantiesiems rekomenduojama riboti didelius raudonos mėsos ir ypač subproduktų kiekius, kai kurias žuvis, įskaitant silkę, jūros gėrybes, fruktoze saldintus gėrimus ir alkoholį, ypač alų bei stipriuosius gėrimus.

Svarbu pakankamai gerti skysčių, palaikyti normalų kūno svorį ir reguliariai judėti pagal individualias galimybes. Vis dėlto ūmaus priepuolio metu stipraus uždegimo pažeisto sąnario mankštinti nereikėtų – gydytoja pataria suteikti jam ramybę.

Gydymo pradžioje priepuolių gali laikinai padaugėti

Pradėjus šlapimo rūgštį mažinantį gydymą, pacientą gali nustebinti padažnėję priepuoliai. Pasak reumatologės, toks laikinas pokytis savaime nereiškia, kad vaistas netinka ar pablogino ligą.

„Mažėjant šlapimo rūgšties koncentracijai pradeda mobilizuotis audiniuose susikaupusios uratų sankaupos, todėl gydymo pradžioje priepuolių gali laikinai padaugėti. Dėl to gydymas pradedamas nuo mažos dozės ir ji didinama palaipsniui“, – aiškina M. Montvydaitė.

Kitas mitas – kad prasidėjus priepuoliui būtina nutraukti jau vartojamą šlapimo rūgštį mažinantį vaistą. Gydytojos teigimu, nuolat vartojamo vaisto, pavyzdžiui, alopurinolio, vartojimas paprastai tęsiamas, o ūmus uždegimas gydomas atskirai.

Ilgalaikiu gydymu siekiama ne tik numalšinti atskirus priepuolius, bet ir išlaikyti tikslinę šlapimo rūgšties koncentraciją. Dažniausiai ji turėtų būti mažesnė nei 360 µmol/l, o sunkesnės podagros atveju – mažesnė nei 300 µmol/l.

„Svarbiausia, kad pacientas metų metus neliktų gydomas tik nuo atskirų priepuolių. Ilgai išlaikant tikslinę šlapimo rūgšties koncentraciją, uratų kristalai gali palaipsniui ištirpti, o priepuoliai – visiškai išnykti“, – sako gydytoja reumatologė.

ELTA. (2026). Atvėsus orams podagra gali priminti apie save: gydytoja paaiškino, ką svarbu žinoti. https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/atvesus-orams-podagra-gali-priminti-apie-save-gydytoja-paaiskino-ka-svarbu-zinoti-268417