Lietuva liks „5 procentų klube“: M. Sinkevičius NATO vadovui pristatė gynybos planus

Rutte: Lietuva kuria naują NATO standartą

Lietuva gynybos finansavimo mažinti neketina ir siekia stipresnės NATO oro gynybos regione. Tai premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė Briuselyje, susitikęs su Aljanso generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, kurio vertinimu, Lietuva ne tik vykdo įsipareigojimus, bet ir kuria naują NATO standartą.

Darbo vizito metu premjeras patikino, kad Lietuva ir toliau liks vadinamajame „5 procentų klube“. Tiesioginėms gynybos investicijoms šalis skiria 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o įtraukus su gynyba susijusias investicijas, saugumui ir gynybai tenkanti dalis siekia 6–7 proc. BVP.

Hagos viršūnių susitikime NATO valstybės patvirtino tikslą pagrindinėms gynybos išlaidoms skirti 3,5 proc. BVP, dar 1,5 proc. BVP – su gynyba susijusiems projektams. Susitikime su M. Rutte Lietuvos premjeras akcentavo tiek finansinius įsipareigojimus, tiek konkrečių karinių pajėgumų kūrimą.

„Mūsų saugumas yra bendras, todėl ir atsakas turi būti kolektyvinis. NATO vienybė yra didžiausias mūsų strateginis pranašumas. Aljansas daro Lietuvą saugesnę, o Lietuva savo ruožtu stiprina Aljansą – ne tik skirdama rekordinį finansavimą gynybai, bet ir kurdama konkrečius pajėgumus, būtinus patikimam atgrasymui“, – sakė M. Sinkevičius.

Prioritetai – Vokietijos brigada ir nacionalinė divizija

Vienu svarbiausių Lietuvos gynybos prioritetų išlieka nuolatinis Vokietijos brigados dislokavimas iki 2027 metų. Susitikime nurodyta, kad jai būtina infrastruktūra kuriama pagal numatytą planą.

Premjeras su NATO vadovu taip pat aptarė JAV karinių pajėgų buvimą Lietuvoje. M. Sinkevičiaus teigimu, ilgalaikis Vokietijos ir JAV įsitraukimas yra esminė patikimo atgrasymo rytiniame Aljanso flange dalis.

Lietuva kartu siekia stiprinti savo kariuomenę: iki 2030 metų numatyta visiškai sukomplektuoti nacionalinę diviziją, plėtoti oro ir priešraketinę gynybą bei kitus NATO gynybos planams reikalingus pajėgumus.

„Mūsų tikslas – iki 2030 metų turėti visiškai sukomplektuotą nacionalinę diviziją, stiprią oro ir priešraketinę gynybą bei kitus NATO gynybos planams būtinus pajėgumus. Tačiau saugumas yra bendras Aljanso įsipareigojimas, todėl būtina, kad visos sąjungininkės kuo greičiau didintų pagrindines gynybos išlaidas“, – sakė M. Sinkevičius.

Lietuva siekia didesnio NATO oro pajėgumų buvimo

Susitikime dėmesys skirtas ir Baltijos šalių oro erdvės gynybai. M. Sinkevičius pasveikino sprendimą pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos misijos Baltijos šalyse.

Premjero vertinimu, šis žingsnis svarbus siekiant greitai reaguoti į įvairaus pobūdžio grėsmes ir užtikrinti visos NATO teritorijos gynybą. Lietuva siekia, kad regione būtų daugiau Aljanso oro pajėgumų, taip pat oro erdvės stebėjimo ir valdymo priemonių, įskaitant AWACS.

Kalbėdamas apie hibridines grėsmes, M. Sinkevičius pabrėžė, kad Rusijos atakų negalima vertinti kaip pavienių incidentų. Jo teigimu, tai yra tikslinga ir sisteminga veikla prieš NATO.

Su M. Rutte aptarta ir saugumo padėtis Baltarusijoje bei NATO atsakas į augančias hibridines grėsmes. Šie klausimai nagrinėti kartu su platesniais Aljanso rytinio flango saugumo ir Lietuvos gynybos stiprinimo planais.

Ukrainai – ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP kasmet

Premjeras susitikime patvirtino Lietuvos įsipareigojimą Ukrainos karinei paramai kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP. Jis pabrėžė, kad Ukrainos saugumas neatsiejamas nuo Europos ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo.

Taip pat aptarta NATO branduolinio atgrasymo svarba. M. Sinkevičius pristatė Lietuvos siekį užbaigti Konstitucijos pataisos procedūrą, kuri pašalintų likusius apribojimus visapusiškam šalies dalyvavimui NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo susitarimuose.

Susitikime pažymėta būtinybė tęsti paramą Rusijos karo alinamai Ukrainai ir stiprinti bendrą sąjungininkių atsaką į regiono saugumo iššūkius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. (2026). Lietuvos premjeras po susitikimo su M. Rutte: Lietuva ir toliau rodys lyderystę NATO. https://lrv.lt/lt/naujienos/lietuvos-premjeras-po-susitikimo-su-m-rutte-lietuva-ir-toliau-rodys-lyderyste-nato-4214/