Tikslas – nulinė biurokratija
Jokių paraiškų, jokio papildomo popierizmo – beveik 20 mln. eurų parama Lietuvos ūkininkus pasieks automatiškai. Žemės ūkio ministerija rengia tvarką, pagal kurią kompensacijos dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų bus pervedamos remiantis jau turimais duomenimis. Didžiausia finansinė pagalba numatyta smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o vidutinė išmoka gali siekti apie 3,5 tūkst. eurų.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad paramos skyrimo schema turėtų būti suderinta dar rugpjūtį. Anot jo, pagrindinis tikslas – atsisakyti perteklinės biurokratijos ir užtikrinti, kad finansinė pagalba ūkininkus pasiektų kuo greičiau. Tam ministerija pasitelks jau turimus duomenis, todėl ūkininkams nereikės nei pildyti paraiškų, nei teikti papildomų dokumentų[1].
„Kalbame apie nulinę biurokratiją, o tai reiškia, kad ūkininkams nereikės rašyti nei prašymų, nei pildyti kažkokių formų ar paraiškų. Bus su turimais duomenimis sugeneruota forma ir ūkininkai tiesiog gaus į savo sąskaitą tą piniginės pagalbos sumą, priklausomai nuo to, kokio dydžio yra ūkis“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė K. Mažeika.
Pasak ministro, kiekvienam paramos gavėjui priklausanti suma bus apskaičiuota automatiškai, o lėšos tiesiogiai pervestos į banko sąskaitą. Toks modelis, anot jo, leis išvengti ilgo administravimo proceso ir pagreitins kompensacijų išmokėjimą.
Daugiausia dėmesio – smulkiems ir vidutiniams ūkiams
Kadangi bendra paramai skirta suma yra ribota, didžiausias dėmesys bus skiriamas smulkiems ir vidutiniams ūkiams. K. Mažeikos teigimu, toks paramos paskirstymo modelis jau suderintas su socialiniais partneriais, o galutinės išmokų sumos paaiškės patvirtinus galutinę tvarką.
Preliminariais skaičiavimais, vienam ūkiui vidutiniškai galėtų būti skirta apie 3,5 tūkst. eurų, tačiau konkreti suma priklausys nuo galutinio paramos modelio ir ūkio dydžio. Ministras taip pat pabrėžė, kad papildomas dėmesys bus skiriamas pieno ūkiams, kurie jau ne vienus metus susiduria su sudėtinga finansine padėtimi. Anot jo, parama padės sušvelninti ir išaugusių energijos bei kitų gamybos sąnaudų poveikį augalininkystės bei kituose žemės ūkio sektoriuose.
Vyriausybės sprendimą palankiai įvertino ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Organizacijos pirmininkas Gedas Špakauskas teigė, kad nors žemdirbiai tikėjosi dar didesnio finansavimo, sprendimas nacionalinėmis lėšomis padvigubinti Europos Sąjungos skirtą paramą yra reikšmingas žingsnis. Pasak jo, bet kokia papildoma finansinė pagalba šiuo metu yra svarbi ūkių stabilumui užtikrinti.
Tikslas – mažesnė finansinė našta ir stabilesnės maisto kainos
Skiriamos lėšos padės kompensuoti dalį dėl pabrangusių degalų, trąšų ir energijos išteklių išaugusių gamybos sąnaudų. Vyriausybė tikisi, kad ši finansinė pagalba leis ūkiams lengviau prisitaikyti prie sudėtingų ekonominių sąlygų, išlaikyti gamybos apimtis ir sustiprinti jų konkurencingumą.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad kompensacijos svarbios ne tik žemdirbiams, bet ir visiems vartotojams. Jo teigimu, sumažinus spaudimą gamybos kaštams, atsiranda daugiau galimybių išlaikyti stabilesnes maisto produktų kainas ir apsaugoti gyventojų perkamąją galią.
Primename, kad Europos Komisija patvirtino 540 mln. eurų vertės skubios pagalbos paketą Europos Sąjungos ūkininkams. Lietuvai iš šio fondo skirta 9,8 mln. eurų, tačiau Vyriausybė nusprendė šią sumą padvigubinti nacionalinėmis lėšomis.
Todėl bendra šalies ūkininkams numatyta finansinė parama sieks beveik 20 mln. eurų. Planuojama, kad pirmosios kompensacijos ūkininkus pasieks dar iki šių metų pabaigos ir taps viena svarbiausių pagalbos priemonių sektoriui, susiduriančiam su augančiais veiklos kaštais.
