Šiemet: 774 išvykimai gesinti degančių teritorijų ir 366 hektarai išdegusios žemės
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai 774 kartus vyko gesinti degančios žolės, miško paklotės ir ražienų. Šių gaisrų metu išdegė 366 ha atvirųjų teritorijų.
Gesindami degančią žolę, šiemet nukentėjo 3 žmonės, nukentėjo vienas namas, o ugniagesiai nuo plintančios ugnies išgelbėjo 18 statinių.
Reidai vykdomi pasitelkiant dronus
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir šios valdybos tarnybų pareigūnai kartu su Valstybinių miškų urėdijos atstovais, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais bei Lietuvos šaulių sąjungos nariais kovo ir balandžio mėnesį inicijavo bendrus reidus. Į pagalbą pasitelkti bepiločiai orlaiviai leidžia iš oro stebėti didelius plotus ir operatyviai reaguoti pastebėjus dūmų židinius.
Reidų metu pareigūnai bendravo ir su gyventojais, informavo apie galiojančius draudimus kūrenti laužus ir deginti sausus augalus, priminė gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, įspėjo apie gresiančią administracinę atsakomybę ir baudas.
Miestuose ir miesteliuose deginti gamtinės kilmės atliekas draudžiama
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas, tokias kaip lapai ir šakos. Tokioms atliekoms skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės.
Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti tik sugrėbus į krūvą, o kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.
Surinktų augalų, jų dalių ar krūvų deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų taip pat draudžiama, kaip ir miestuose bei miesteliuose, išskyrus laužų kūrenimą tam nustatytose vietose.
Laužus miške leidžiama kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, pažymėtose atitinkamu ženklu. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta. Baigus kūrenti laužą, jis turi būti kruopščiai užpiltas žemėmis arba vandeniu, kol visiškai nustos rusenęs.
Visais atvejais rekomenduojama turėti pirminių gaisro gesinimo priemonių, tokių kaip gesintuvas, kibiras su vandeniu ar nedegus audeklas, ir įvertinti vėjo stiprumą bei kryptį. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar vietinės savivaldybės tvarkos taisyklės iš viso leidžia kūrenti laužus savo teritorijos ribose.
Kokios baudos gresia?
Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitas miško gaisrą ar jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų. Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Žolės degintojui gresia ir žalos gamtai kompensavimas, kurio dydį nustato aplinkos apsaugos pareigūnai, įprastai siekiantis nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų, taip pat degančios žolės metu sunaikinto svetimo turto, įskaitant transporto priemones, statinius ir pastatus, nuostolių padengimas.
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją.
