Uganda nepriims asmenų su teistumu ar nepilnamečių be globėjų
Ugandos užsienio reikalų ministerija patvirtino pasirašiusi laikiną susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės priimti migrantus, kurie gali būti deportuoti iš kitų šalių ir nenori grįžti į savo kilmės valstybes.
Pasak Ugandos užsienio reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus Vincento Bagiire Waiswa, susitarime numatyta, kad Uganda nepriims asmenų, turinčių kriminalinę praeitį, bei nepilnamečių be suaugusiųjų palydos. Jis neatskleidė, ar Uganda gaus finansinę ar kitokią paramą mainais, ir kiek deportuotųjų planuojama priimti[1].
Bagiire pažymėjo, kad Uganda pageidauja priimti tik tuos migrantus, kurie yra kilę iš Afrikos šalių. Šiuo metu abi šalys derina detales, kaip susitarimas bus įgyvendintas. Uganda, pasak pareigūnų, siekia užtikrinti, kad procesas vyktų kontroliuojamai ir pagal iš anksto nustatytus kriterijus.
JAV ieško partnerių deportacijų politikai įgyvendinti
Uganda yra naujausia šalis, kuri prisijungė prie JAV pastangų rasti trečiąsias valstybes, galinčias priimti deportuotus migrantus, tarp kurių – ir žmonės su kriminaline ar administracine atsakomybe. Tokie susitarimai pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų.
Liepos mėnesį penki migrantai iš Vietnamo, Jamaikos, Laoso, Jemeno ir Kubos, kuriuos JAV valdžia įvardijo kaip nuteistus už sunkius nusikaltimus, buvo deportuoti į Esvatinį, kur dabar laikomi griežto režimo kalėjime. Šis atvejis sukėlė ginčą, kuris bus nagrinėjamas šalies teisme artimiausiomis dienomis. Tuo pačiu laikotarpiu aštuoni vyrai iš įvairių šalių buvo deportuoti į Pietų Sudaną per Džibutį, kur savaitėmis buvo laikomi jūriniame konteineryje[2].
Tuo tarpu daugiau nei 250 Venesuelos piliečių buvo grąžinti į savo šalį po to, kai kovą buvo perkelti į kalėjimą Salvadoras be tinkamos teisinės procedūros. Panašų susitarimą kaip Uganda neseniai sudarė ir Ruanda, kuri pranešė, kad priims 250 JAV deportuotų asmenų. Ruandos vyriausybės atstovė Yolande Makolo teigė, kad šie žmonės gaus darbo įgūdžių mokymus, sveikatos priežiūrą ir apgyvendinimą.
Ekspertai kritikuoja susitarimą, valdžia skelbia prieštaringus pareiškimus
Nors Ugandos vyriausybė oficialiai patvirtino susitarimą su JAV, trečiadienį kitas šalies pareigūnas tai paneigė. Jo teigimu, Uganda neturi nei infrastruktūros, nei galimybių priimti tokio masto migrantų srautų. Šis pareiškimas pasirodė po to, kai JAV žiniasklaida paskelbė apie tariamus deportacijos susitarimus su Honduru ir Uganda, remdamasi vidiniais Baltųjų rūmų dokumentais.
Analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad Uganda dažnai veikia kaip strateginis JAV partneris, siekdamas įgyti diplomatinės paramos. „Uganda neturi ekonominių ar karinių svertų, bet gali būti patogus sąjungininkas JAV, naudodama tokius susitarimus kaip būdą įgyti įtakos“, – komentavo Godwinas Toko, demokratijos ir žmogaus teisių srityje dirbančio Ugandos analitinio centro „Agora“ direktoriaus pavaduotojas.
Toko pažymėjo, kad nors Uganda yra žinoma kaip svetinga šalis pabėgėliams, jos valdžia nėra patikima politinių persekiojimų aukoms. „Jei tarp perkeltųjų atsirastų, pavyzdžiui, Kenijos disidentas, Uganda tikriausiai nedvejodama jį perduotų Kenijos valdžiai. Ta pati logika galiotų ir kitų draugiškų šalių atžvilgiu“, – sakė jis.
Uganda jau turi patirties priimant deportuotus migrantus. 2015–2018 metais Izraelis išsiuntė į Ugandą apie 1700 pabėgėlių iš Sudano ir Eritrėjos. Šiuo metu Uganda yra viena didžiausių pabėgėlių priimančių valstybių pasaulyje – šalyje glaudžiasi beveik 2 milijonai žmonių, daugiausia iš Demokratinės Kongo Respublikos, Etiopijos, Eritrėjos ir Sudano.
