Europos Komisija siūlo iš anksto atrakinti iki 45 mlrd. eurų žemės ūkiui, kad palenktų abejojančias valstybes
Europos Komisija pateikė siūlymą padidinti realiai prieinamą finansavimą žemės ūkiui pagal būsimą 2028–2034 m. daugiametį ES biudžetą, siekdama užsitikrinti paramą ilgai vilkinamam prekybos susitarimui su Pietų Amerikos „Mercosur“ bloku.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį išsiuntė laišką Kiprui, šiuo metu pirmininkaujančiam ES Tarybai, ir Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai, siūlydama perskirstyti dalį lėšų, kurios pagal pradinį planą būtų buvusios pasiekiamos tik vėliau.[1]
Pagal šį pasiūlymą, du trečdaliai – apie 45 mlrd. eurų – lėšų, numatytų iki biudžeto laikotarpio vidurio peržiūros, galėtų būti mobilizuoti nedelsiant, valstybėms narėms teikiant savo nacionalinius ir regioninius partnerystės planus. Be to, laiške pakartojami ir ankstesni pasiūlymai: 6,3 mlrd. eurų rezervas rinkos sutrikimams bei papildomas finansavimas kaimo vietovėms, kurios pagal naująją BŽŪP neteko atskiro ramsčio.
„Šių politikos ir biudžeto priemonių derinys suteiks ūkininkams ir kaimo bendruomenėms precedento neturintį paramos lygį, kai kuriais aspektais net didesnį nei dabartiniame biudžeto cikle“, – rašoma U. von der Leyen laiške.
Italija tampa lemiamu balsu, o Briuselis taikosi būtent į Romą
Sprendimas dėl Mercosur susitarimo artėja prie kulminacijos – ES ambasadoriai penktadienį turėtų balsuoti, ar atverti kelią galimam sutarties pasirašymui sausio 12 d. Paragvajuje. Tačiau iki šiol nėra aišku, ar Komisijai pavyks surinkti reikiamą kvalifikuotą daugumą.
Lemiamu faktoriumi tampa Italija, kuri kartu su Prancūzija ir Lenkija ilgą laiką reiškė rimtų abejonių dėl susitarimo poveikio Europos ūkininkams. Būtent Italijos nepritarimas gruodį privertė U. von der Leyen atšaukti planuotą kelionę į Pietų Ameriką.[2]
Italijos žemės ūkio ministras Francesco Lollobrigida Komisijos žingsnį pavadino „geromis naujienomis“, pabrėždamas, kad anksčiau planuotas 22 proc. žemės ūkiui skirtų lėšų mažinimas buvo atšauktas, o bendras finansavimas net padidintas 1 mlrd. eurų, palyginti su 2021–2027 m. laikotarpiu.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad pasiūlymas yra „pozityvus ir reikšmingas žingsnis“, tačiau sąmoningai vengė tiesiogiai sieti jį su Mercosur. Tuo tarpu jos artimas sąjungininkas Europos Parlamente Nicola Procaccini buvo atviresnis: „Judame teisinga kryptimi, kad Italija galėtų pasirašyti Mercosur.“
Mercosur susitarimas atskleidžia seną ES konfliktą tarp pramonės ir žemės ūkio
Mercosur susitarimo esmė išlieka nepakitusi: Europos pramonės gigantai – ypač Vokietijos ir Ispanijos – siekia lengvesnio priėjimo prie Lotynų Amerikos rinkų automobiliams, chemijos produktams ir įrangai, tuo metu Pietų Amerikos žemės ūkio valstybės tikisi didesnio priėjimo prie ES maisto rinkos.
Būtent ši pusiausvyra kelia didžiausią nerimą Europos ūkininkams, ypač Prancūzijoje ir Lenkijoje, kurios atvirai siekia blokuoti susitarimą. Prancūzijos žemės ūkio ministrė Annie Genevard šią savaitę ketina dar kartą reikalauti griežtesnių apsaugos mechanizmų, net jei tai reikštų jau pasiektų kompromisų peržiūrą.
„Prancūzija vis dar nėra patenkinta Komisijos pasiūlymais“, – antradienį pripažino Prancūzijos žemės ūkio ministerijos pareigūnas, pridurdamas, kad Paryžiaus strategija – ir toliau ieškoti blokuojančios mažumos.
Trečiadienį Briuselyje susirinkę ES žemės ūkio ministrai oficialiai Mercosur nesvarstys, tačiau susitarimas neabejotinai dominuos užkulisiuose. Penktadienio balsavimas taps rimtu išbandymu Komisijai – dar viena nesėkmė reikštų ne tik politinį smūgį U. von der Leyen, bet ir dar labiau paaštrintų skilimą tarp ES ekonominių interesų ir nacionalinių žemės ūkio realijų.
Kol kas lieka neaišku, ar Briuseliui pavyks įtikinti paskutinius skeptikus – ir ar Komisijos pirmininkė šįkart iš tiesų galės sėsti į lėktuvą Pietų Amerikos kryptimi.
