Diskusijos dėl Budapest Pride: Europos Komisija spaudžia, Vengrija gina savarankiškumą
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai paragino Vengrijos vyriausybę atšaukti draudimą rengti šių metų Budapest Pride eitynes. Vaizdo įraše, išplatintame socialiniuose tinkluose, ji pareiškė visišką paramą LGBTQ+ bendruomenei Vengrijoje ir paragino užtikrinti, kad renginys įvyktų be „baudžiamųjų ar administracinių sankcijų prieš dalyvius ir organizatorius“[1].
Šis pareiškimas tapo dar vienu susidūrimu tarp Briuselio ir Budapešto. Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas iškart sureagavo: „Raginu Komisiją susilaikyti nuo kišimosi į valstybių narių teisėsaugos sritį, kurioje ji neturi nei vaidmens, nei kompetencijos.“
Premjeras taip pat paragino Komisiją susitelkti į realius iššūkius, „kuriuose ji turi atsakomybę ir kur pastaraisiais metais padarė rimtų klaidų — pavyzdžiui, energetikos krizėje ar Europos konkurencingumo nuosmukyje“.
Vengrijos įstatymas remiasi vaikų apsaugos nuostatomis
Vengrijos parlamentas šių metų pavasarį priėmė teisės aktą, kuriuo vieši renginiai, laikomi pažeidžiančiais Vaiko apsaugos įstatymą, yra draudžiami. Šis įstatymas griežtai riboja homoseksualumo ir lyties keitimo temų viešą sklaidą nepilnamečiams.
Remiantis šiuo pagrindu, policija uždraudė Budapest Pride eitynes, motyvuodama, kad jose galėtų dalyvauti jaunesni nei 18 metų asmenys. Vyriausybė pasiūlė alternatyvą — rengti eitynes uždarose erdvėse, pavyzdžiui, stadione.
Taip pat įstatymas leidžia naudoti veidų atpažinimo technologijas siekiant identifikuoti renginių organizatorius ir dalyvius, už kuriuos gali būti skiriamos iki 200 000 forintų (apie 485 eurus) baudos. Nepavykus sumokėti, jos gali būti išieškomos kaip mokesčiai[2].
Politinė opozicija ir ES institucijos nepritaria draudimui
Budapešto meras Gergely Karácsony, priklausantis liberaliam politiniam flangui, pareiškė, kad nepaisys draudimo ir pavers Pride eitynes vietos savivaldos renginiu, vyksiančiu birželio 28 dieną. Kartu jis inicijavo alternatyvų renginį — „Laisvės dieną“.
Von der Leyen, išreikšdama paramą LGBTQ+ bendruomenei, teigė: „Žygiuoti už savo teises Europoje — tai pamatinė laisvė. Jūs turite teisę mylėti, ką norite, ir būti, kuo esate.“ Jos teigimu, lygybė ir nediskriminavimas yra pagrindinės Europos vertybės, įtvirtintos ES sutartyse.
Reaguodamas į tai, Vengrijos ministro pirmininko politinis direktorius Balázs Orbánas socialiniuose tinkluose papildė kritišką vertinimą apie ES pirmininkės veiklą, sakydamas, kad „taika, konkurencingumas ir efektyvumas smunka, o LGBTQ propaganda klesti“.
Vengrija pasirenka suverenumą, o ES svarsto teisines pasekmes
Kol kas Europos Komisija nepradėjo oficialios teisinės procedūros prieš Vengriją dėl naujojo įstatymo, tačiau teigia analizuojanti visus aspektus. Be žmogaus teisių klausimų, diskusijos vyksta ir dėl galimo įstatymo prieštaravimo Europos dirbtinio intelekto reglamentui, kuris griežtai apriboja veidų atpažinimo technologijų naudojimą teisėsaugoje.
Vengrijos pozicija išlieka aiški — įstatymas skirtas nepilnamečių apsaugai, o vieši renginiai turi vykti laikantis šalyje galiojančių taisyklių. Budapeštas teigia nesantis nusiteikęs prieš jokią bendruomenę, tačiau nori užtikrinti, kad vaikų interesai būtų pirmumo tvarka saugomi.
Tuo metu, kai Komisija reiškia solidarumą LGBTQ+ bendruomenei, o Europos Parlamento nariai žada dalyvauti eitynėse, Vengrija akcentuoja teisinę valstybės autonomiją. Toks požiūrių skirtumas rodo, kad diskusijos dėl vertybių, kompetencijų ribų ir ES ateities modelio išliks vienu aktualiausių klausimų artimiausiais metais.
