Keturios pagrindinės Europos Parlamento grupės reikalauja keisti biudžeto projektą
Keturių didžiausių Europos Parlamento politinių grupių vadovai išsiuntė bendrą laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, reikalaudami esminių pakeitimų būsimo Europos Sąjungos septynerių metų biudžeto projekte, kuris siekia beveik 2 trilijonus eurų. Laiške aiškiai pasakyta: „Europos Parlamentas negali priimti šio pasiūlymo kaip derybų pagrindo.“
Šį dokumentą pasirašė Europos liaudies partijos vadovas Manfredas Weberis, socialistų lyderė Iratxe García, liberalų atstovė Valérie Hayer ir žaliųjų frakcijos lyderis Basas Eickhoutas. Jie perspėjo, kad jei Komisija iki lapkričio 12 dienos, kai vyks plenarinis posėdis Briuselyje, nepateiks pataisyto biudžeto varianto, parlamentarai gali užblokuoti visą procesą.
Dabartinis Europos Komisijos siūlymas numato sujungti žemės ūkio ir regioninės plėtros lėšas – apie 865 milijardus eurų – į vieną bendrą fondą, kuris būtų valdomas nacionaliniu lygiu. Tokia schema, pasak daugelio parlamentarų, atimtų įtaką iš regionų ir suteiktų daugiau galios nacionalinėms vyriausybėms bei pačiai Komisijai.
„Šis pasiūlymas veda prie susiskaldymo, solidarumo nykimo ir 27 atskirų nacionalinių planų finansavimo“, – rašoma laiške.
Parlamentarai perspėja dėl demokratinio deficito ir regionų vaidmens silpninimo
Kritikai tvirtina, kad naujasis biudžeto modelis ne tik mažintų regionų vaidmenį, bet ir kurtų pavojingą precedentą, kai paramos lėšos taptų priklausomos nuo to, ar valstybės įgyvendina Briuselio patvirtintas reformas. Toks vadinamasis „reformų mainų į finansavimą modelis“ esą silpnintų demokratinę kontrolę ir skatintų centralizaciją.
„Jeigu biudžeto planas būtų priimtas toks, koks yra dabar, regionai prarastų savarankiškumą, o sprendimai dėl lėšų paskirstymo taptų dar labiau priklausomi nuo Europos Komisijos valios“, – sakė Europos liaudies partijos derybų atstovas Siegfriedas Mureșanas. Jo teigimu, „stiprus biudžetas negali priversti mūsų ūkininkų konkuruoti su regionais dėl ES finansavimo“.
Parlamentarai taip pat pasisako už tai, kad Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) liktų atskira biudžeto sritis, o ne būtų įtraukta į bendrus fondus. Jie pabrėžia, kad žemdirbių rėmimo sistema yra viena iš Europos ekonominio stabilumo ašių ir užtikrina sąžiningą konkurenciją tarp valstybių. Be to, laiške įspėjama, jog naujoji biudžeto schema ženkliai mažina finansavimą tiek žemės ūkiui, tiek sanglaudos politikai – realiomis sąlygomis šios sumos būtų mažesnės nei anksčiau.
Briuselis žada „išklausyti“ kritiką, tačiau pokyčių kol kas nepatvirtina
Europos Komisijos atstovas spaudai Balazsas Ujvari patvirtino, kad laiškas gautas ir kad institucija „yra pasirengusi išklausyti Parlamento bei Tarybos nuomonę“. Pasak jo, „vyksta konstruktyvūs mainai, kurių tikslas – rasti bendrą kelią į priekį“. Tačiau Komisija kol kas nesutiko patvirtinti, jog projektas bus peržiūrėtas.
Vidiniuose Komisijos koridoriuose, kaip praneša šaltiniai, juntamas nustebimas dėl tokios stiprios reakcijos iš Parlamento. Pareigūnai tai sieja su spaudimu iš ūkininkų organizacijų, regioninių valdžių ir kai kurių valstybių narių, kurios bijo prarasti tiesioginį poveikį ES paramai.
Nors biudžeto derybos dar tik pradžioje, įtampa tarp Briuselio ir nacionalinių sostinių jau ryški. Dalis Europos parlamentarų atvirai teigia, kad dabartinė Komisijos kryptis – per daug centralizuota, mažinanti valstybių savarankiškumą ir regionų įtaką. Kaip teigė vienas iš laiško autorių M. Weberis, „Europa turi būti bendrija, kuri remia tautas, o ne jas keičia. Jei Briuselis to nesupras, jis praras ne tik paramą, bet ir pasitikėjimą.“
